|
TREČIOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2009-01-18, revoliucija |
| |
Spręsti sunku, informaciją tenka susirinkti beveik vien iš nuogirdų ir nuojautų, tad gal tai tik dar viena sąmokslo teorija. Revoliucija prasidėjo visai ne riaušėmis, tam tikra prasme ją įsiūbavo rinkimai. Pirmą ženklą pastebėjau tuomet, kai Seimas priėmė įstatymą, panaikinantį viceministrų ir valstybės sekretorių amžinumą.
Vyriausybėms kas keturi metai keičiantis, ministrai tarnavo labiau viešųjų ryšių atstovais, ritualinėmis figūromis (švietimo ministras po egzaminų tradiciškai vis paaukojamas). Būtų keista, jei tiesiogiai mokesčių mokėtojų pinigus valdantys ir beveik niekam neatsiskaitantys žmonės nevirstų stagnacine, sunkiai pajudinama struktūra. Tad riaušės manęs visiškai nenustebino. Manyčiau, kad tikroji jų priežastis – gresiantis valstybės tarnautojų skaičiaus sumažinimas.
Labiausiai šiuolaikinėje Lietuvoje pasigendu smulkiojo ir vidutinio verslo (tam tikra prasme jo nišą užėmė valdininkai), viduriniojo visuomenės sluoksnio. Socialdemokratų valdymas aiškiai buvo nukreiptas į jo sunaikinimą: iš vienos pusės, daugėjo laisvadienių ir kito nemokamo sūrio (pašalpų, universitetų, mokesčių lengvatų), iš kitos – labiausiai vystėsi būtent stambiausi gamintojai, prekybos tinklai, projektai. Poliarizuota visuomenė lengviau kontroliuojama – valdžia visuomet lengviau išsilaiko iš monopolijų, o kuo minia tamsesnė, tuo pigesnės duonos ir žaidimų jai pakanka.
Nemiegoti už Lietuvą galima dviem būdais. Galima dainuoti prie laužo, vis dar ginant nepriklausomybę, užuot kūrus bendrą visuminį produktą, o galima – nemiegoti dėl savo biznio, kartu stiprinant ir šalį, ir realią jos nepriklausomybę. Pirmasis būdas veda monarchijon, antrasis – Airijon (jei tik ten sudaromos sąlygos verslui). Geriausias pilietinis ugdymas būtų, jei mokytojai išugdytų verslią ir siekiančią demokratijos pamainą, kuri atsidėkodama ne tik pakeltų mokytojų atlyginimus, bet ir uždirbtų tam reikiamus pinigus. Monopolijas galima pakeisti tik mažesnio kalibro sveikai konkuruojančiu verslu, nes juk ne kitomis monopolijomis?
Kai kurie Santalkos elektroninės diskusijos dalyviai norėtų prikelti militia (savanorių) būrius. Į kurį nemigos kelią panašiau: pirmąjį ar antrąjį? Ar įmanoma gera valdžia šalyje, kurioje beveik niekam tikros demokratijos nesinori? Tad blogiausia, kas mus gali ištikti – visai ne krizė. Neklaužada vaizduotė piešia groteskišką, bet visai įmanomą scenarijų: Prezidentu išrinktas Arūnas Valinskas paleidžia Seimą ir prikelia tautą monarchijon, tremtinius, savanorius ir valstybės tarnautojus iki gyvos galvos skirdamas karaliaus bajorais. |
| |
| < 2009-01-17 |
visuomenė |
2009-01-22 > |
 | | 2009-01-18 22:46 banditaz | Sakydamas „visai nieko“ neturiu galvoj, kad scenarijus šaunus ir laukiamas. Tiesiog kaip „paveikslas“ atrodo gana įdomus. Tik kaip paveikslas... | | | 2009-01-18 21:14 banditaz | Arūnas. | | | 2009-01-18 14:47 Raimundas Zabarauskas | Kuri dalis – ar monarchija, ar Arūnas? | | | 2009-01-18 11:23 banditaz | Scenarijus visai nieko, tik kuo toliau, tuo mažiau tikėtinas :) | | | komentarų: 4 | neteisingų atsakymų: 0 | teisingų be komentaro: 2 |
|
 
|