blogas – tekstų skaitymo būdas

 
KETURIASDEŠIMT ŠEŠTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2014-11-11, beprasmiškas ginčas
 
Įsivėliau į šią gražbylystę su Kitkiu, gal visai be reikalo, nes juk negali tai, kas kaukolės viduje susikalbėti su tuo, kas jos išorėje. Nes o taip, labai skiriasi nuostatos.

Iš esmės aš daug ką atsimenu iš to meto, kai dar buvau banginis. Duodavausi dviračiu po Druskininkus, pušynų takais, nė nesusimąstydamas apie gravitaciją ir oro dinamiką, kurių dėka švilpiau nuo kalnelių, ir švilpė vėjas ausyse mano. Naujininkuose nusigaudavau iki bėgių, kuriais prariedantys traukiniai paversdavo pakeliui surinktas vinis peiliais. Keturiomis praropojau keistą metro skersmens betoninį vamzdį skersai kelio sankasos – dabar ten viadukas, pravažiuoju jį retsykiais, į kokią ikėją arba šiaip minsko kryptimi.

Aš labai gerai suprantu ir prisimenu, koks jausmas būti organišku ir vientisu, uždarytu laimingos vaikystės kiaute. Tad neturiu nieko prieš nei prieš banginį, nei prieš dramblį.

Visai neblogai esu susipažinęs ir su begalybėmis, ir per žvaigždėtąjį dangų, ir per sekų ribas, gerai užtaisytas dalybas iš nulio. Tai šiek tiek daugiau, nei šiaip plūduriavimas begalybėje?

Nuostatos yra mano įrankiai. Štai Okamo skustuvas – atrodo, toks paprastas prietaisas, o iš esmės beveik vien juo ir lėktuvai su erdvėlaiviais, ir vaistai nuo džiovos ar maliarijos, ir evoliucijos grandys.

Tad jei yra koks nors išorinis Dievas (šiuo metu man labiausiai patinka jį apibrėžti, kaip viską, kas už pažinimo ribų), tai kodėl negali būti ir koks nors vidinis (kuris mane skiria nuo banginio ir dramblio)?

Vienas kažkur už vis tolstančio horizonto. Kitas daro mane žmogumi.
 
< 2014-11-10 žmonės 2014-11-12 >
2014-11-11 14:13 Nieko tu neuveiksi, kol šito nepajusi;DJi ir yra pasaulio simetrija, strūktūra ir dėsningumai:D Ir, tikiuosi, kad nesupyks dėl tos Jos:D Ne, nesitikiu - žinau.
2014-11-11 12:29 Raimundas ZabarauskasBūsiu atviras: kaip fantastas aš tik projektuoju tai, ką žinau apie žmogų, į kokias nors netikėtas, įdomias aplinkybes. Tad įsivaiduoti kažką, kas nėra savo esme giliai žmogiška, man greičiausiai net neįmanoma.

Tavo hiperbūtybė man skamba blogai, kaip pernelyg daug prieštaravimų sukeliantis konstruktas, tobulybe ji nė nekvepia (taip, kaip ja kvepia pasaulio simetrija, struktūra, dėsningumai, t.y. kiti Okamo skustuvo testą atlaikę konstruktai).

Einu nuveiksiu ką konkretaus.
2014-11-11 10:38 Tai jau tikrai, kad nepuvau atėjęts ir nepūtsiu, nets its vitso dar miegu, ir tikrai, kaip ir takiau ne, patakiau. nets jau vitką patakiau. kiek tik reikėjo. (Pet jau gerai vitką paratsei)Beje, ar tu gali įsivaizduoti tokią būtybę, kuri save gali išskirstyti po dalį į kitus ir taip būti esatyje, būtyje...?:) O ar gali suvokti dar ir tai, kad ji gali būti, egzistuoti ir visiškai nepriklausomai nuo to...? Tai yra - tuo pat metu, savotiškai, būti ir kaukolėje, ir už jos ribų,...na, tiksliau, ir kaukolėse ir už jų ribų...?:) Ar tu gali tai suvokti, pajausti kaip...savotišką tos būtybės dovaną...ir jos būti, bet ir dovaną, nes ji gali būti ir be šitokios būties, bet šitokia būtis vis tik yra jai miela, nes ji yra gera visapusiaškai -abipusiškai...? Tu juk esi fantastas ir gali tai suvokti:) Tiesiog tik įsivaizduoti, kaip fantastas, ir visiškai be jokio tikėjimo...:) Pabandyk tik taip. Kartais. Kada nors. Kai būsi vienas. Bet tuo pačiu, aišku, ir ne vienas, nes mes niekada nesam vieni, jei turime tuos, kuriuos mylime. Net kai būname vieni, net kai būname vieni jau amžinai, arba tik tam kartui, kol grįšime pietums, vistiek jau tuo pačiu ir vieni, ir ne:) Tiesiog įsivaizduoti būtybę, kuri turi daug...savęs ir ta...konsistencija yra labai gera, todėl ji nori ja dalintis, bet...neprimeta jos niekam kaip prievartą, prievartos būdu, nes tada...tai nebebūtų nei dovana, nei...lygiavertiška būtis, savotiška partnerystė, vienaasmeniškumas tuo pačiu išliekant atskirumu...ir todėl, na bet, tik kartais, šiaip sau, tiesiog įsivaizduoti dalykus iš pirmo žvilgsnio visiškai susimakalavusius, nes tiesiog leisti vaizduotei plaukti neatsižvelgiant į nuostatas ir tada įplauks ir išplauks ir tos, arba tikrai tos ir tik tos, kurios, negalima sakyti, kad visiškai neturi nuostatų, nes jų nuostatos yra tobula tvarka, tobulybė, kurią tiesiog gali pasiimti arba ne, ji neprivaloma ir neprimetama, tačiau ji nėra tos kitos, mūsų grynai žemiškos nuostatos, kurios labai greitai gali būti pakeičiamos vos tik lėktuvo salone išvysti tave aptarnaujančią jau mirusią stiuardesę arba tiesiog...na ir žinoma, kodėl gi ta būtybė negalėtų turėti vardo ir jos vardas negalėtų būti Dievas, nes tai lygiai toks pat geras vardas kaip ir visi kiti, kaip Antanas su Petru, bet tik tiek, kad Antano ir Petro vardą, o taipogi Marytės, mes kažikodėl, nežinia dėl ko, bet visada priimam iš karto be jokių nuostatų, net jei ir turim kažkokių tai nuostatų pačių tų žmonių atžvilgiu, bet vardaą be nuostatų, o Dievo vardą iškarto su nuostatomis...:)
komentarų: 3neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 1
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
... the absence of belief that any deities exist (atsakykite lietuviškai)

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama