...geras klausimas, iš tų, į kuriuos suaugę atsako: „turi gerai mokytis ir klausyti tėvų“, nors norint tapti genijumi, kaip tik to ir nebūtina daryti.

Rimtai į tokius klausimus tik vaikui ir gali atsakyti, suaugę yra pernelyg buki, tingūs ir nesmalsūs, tad normalaus dialogo ir neatlaiko. Jie nepasirengę klausyti ir aptarti, ką išgirdo, o pasirengę tik pasakoti savo istorijas – „o štai kartą aš...“. Be to, suaugę nelinkę keisti savo nuomonės, jie girdi tik tą, kas atitinka jų įsitikinimus, o kitką ignoruoja.

[...]

Yra tik vienas būdas tapti genijumi – barono Karlo Frydricho Jeronimo fon Miunchauzeno būdas = nuolat ištraukti save iš plaukų iš pelkės. Iš pelkės, kurios vardas „būk, kaip visi“ ir „tu ką, protingiausiais?“.

Genijai auga kaip kelmučiai – tinkamoje terpėje ir kolonijomis. Genijai ištraukia genijus. Genijai tarpo antikos Atėnuose, Puškino licėjuje, praėjusio amžiaus pradžios Paryžiuje, Makso Borno mokslinėje mokykloje, rusų kultūros Sidabro amžiuje, – santykinai nedidelėse žmonių grupėse – stulbinančiai daug talentingų. Tačiau dabar žmogus pats gali savo talentui susikurti terpę. Kaip tik tam ir buvo sukurtas internetas.

Pagrindinis vaiko koziris – laikas, ir reikia juo protingai pasinaudoti. Atsisakyti bendravimo su idiotais ir bukų kompiuterinių žaidimų, televizoriaus – laiko žudikų. Apsupti save geriausiais daiktais – knygomis, filmais, nuotraukomis ir žmonėmis (nesvarbu, gyvaisiais ar mirusiais). Nenuleisti kartelės. Bet kuris bukas filmas, politinė centrinės rusų TV laida ir ginčas internete su idiotu gramzdina žmogų pelkėn. Paprasta protinės higienos taisyklė – neimti į rankas šūdo.

[...]

Dar vienas geras būdas yra panašus į kovą su nemiga. Kai žmogui nesimiega, jis gali apsimesti miegančiu – apsipalaiduoti, gulėti nejudėdamas, giliai kvėpuoti, susvajoti kokį nors sapną – ir toks žmogus netikėtai užmiega iš tikro. Lygiai taip pat galima pamėginti apsimesti genijumi. Gyventi taip, tarsi būtum genijus. Iškelti kartelę. Ar genijus gaištų laiką tom nėsąmonėmis, kuriomis dabar užsiimi? Kaip jis elgtųsi sudėtingoje situacijoje? Tai sunku, bet tai veikia. Aš genijus ir negaliu sau leisti daryti prastai. Tai tiesiog manęs neverta.

Nereikia bijoti savikritiškų abejonių. Kiekvieną normalų žmogų kamuoja jo paties netobulumas. Tai tiesiog neturi tapti spąstais, neturi užverti genijaus savyje. Todėl genijus ne tik sugeria viską, ką aplinkui gauna geriausio. Jis turi ir kažką duoti. Nesvarbu, kurioje srityje, ir kiek. Iš pradžių nedaug. Vos vos, bet „pilna krūtine“. Be juokų. Pamėginkite, ir Jums pavyks...