|
|
TREČIOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2015-01-17, nebeturiu tos nuospaudos ant piršto |
| |
 Jei gerai suprantu, JAV jau keleri metai neprivaloma mokyti rašyti ranka. 2010 m. paskelbtuose Common Core State Standards yra numatoma mokyti rinkti tekstus klaviatūra, o rašymas ranka paliekamas mokyklų ir mokytojų nuožiūrai.
Nuo 2016 m. rudens mokymasis rašyti ranka ims smarkiai nykti (taps neprivalomas) ir Suomijos mokyklose.
Mokyti rašyti ranka mane pradėjo senelis, kai buvau kokių penkerių ar šešerių, tokiu būdu smarkiai apgriaudamas savo autoritetą mano akyse (na, prieš tai jis mane išmokė važiuoti dviračiu).
Tikrą kančią patyriau daugmaž trečioje klasėje, tekdavo namie perrašinėti pratimus, nors tai mane išmokė tą kančią dozuoti. Parašiauų pirmąjį sakinį iš dvylikos. Dabar jau du – vadinasi, šeštadalį. O dabar jau ketvirtadalį. Ir taip iki pabaigos.
Turėjau tą suragėjusią nuospaudą ant viduriniojo piršto antrojo slankstelio, toje vietoje, į kurią atsiremdavo parkeris.
Rašymas man ėmė teikti malonumą tik tuomet, kai ėmiau kurti tekstus. Rašinėliai, pirmieji eilėraščiai, dienoraščiai. Taip sutapo, bet geriausius savo tekstus parašiau jau klaviatūra. Redagavimas man neatsiejama rašymo dalis, gaiščiau daugmaž keturis ar penkis kartus daugiau laiko, jei tektų tą daryti ranka.
Kaip tik neseniai radau įdomų dialogą socialiniuose tinkluose:
– Mūsų laikais nebuvo nei BackSpace nei korektorių, iškart tekdavo rašyti švarraštį.
– O tai kokiomis priemonėmis jūs tuomet naudojotės?
– Skutimosi peiliukais.
– O čia kaip: padarei klaidą – ir brūkšt per venas?
Pagrindiniai rašymo ranka šalininkų argumentai du, ir juos gana nesunku atremti.
Esą, rašymas vysto dėmesį, smulkiąją motoriką, planavimą ir mąstymą apie tai, ką darai. Mano galva, daug geriau tuos dalykus vystyti kaip nors be kančios, konstruojant kaladėlėmis ar mainkraftu, grojant muzikos instrumentais, piešiant ar lipdant papje maše, žaidžiant strateginius stalo žaidimus.
Nėra tiek laiko, kad galėtum kankintis, mokydamasis to, ko niekada neprireiks. Ranka užsirašau tik skubius darbus ar idėjas, bet tam įgūdžiui nereikia jokių pratybų ar raidžių jungimo gudriomis kilpelėmis. Beje, rankraštinių šriftų atpažinimas ir teksto skaitymas yra ir visai smagus, ir labai greit įgyjamas gebėjimas...
Dar yra žmonių, kurie mėgina rašymą ranka prilyginti daugybos lentelei. Daugybos lentelę ginu, kalkuliatoriai ir skaičiuoklė reikalingi tik ten, kur reikia išvengti rutinos, o pats gebėjimas žaisti skaičiais, įvertinti sumas ir sandaugas, plotus ir tūrius yra svarbus ir reikalauja įsiminti daugybos lentelę.
Daugybos lentelė yra ne mažiau svarbus įgūdis, kaip kalbos užrašymas. Ir jei nesimokome dirbti skaitliukais ar abakais, tai ir rašymas ranka turėtų užleisti vietą teksto rinkimui klaviatūra. |
| |
| < 2015-01-16 |
švietimas |
2015-01-18 > |
 | | 2015-03-16 16:23 Raimundas Zabarauskas | Paspirtukas yra kartu ir geras, ir blogas pavyzdys. Prieš važiuodami dviračiu maniškiai buvo įgavę pusiausvyros pagrindus paspirtuku, tas labai padėjo.
Rašymas gi yra nelabai geras būtas mokytis abėcėlės (skaitymas yra daug geresnis) ar vystyti smulkiąją motoriką (konstravimas lego, mezgimas, pynimas, papjė mašė ir meistravimas yra daug geresni).
O teksto rinkimui rašymas padeda daugmaž tiek, kiek vairavimui – jojimas.
Piešti raides smagu, bet tai jau visai kitas gebėjimas (aš piešiu jas šimtąkart geriau ir mieliau, nei rašau). | | | 2015-03-11 10:08 Joris | Nesimpatizuoju rašymui dėl rašymo. Esmė rezultate, kuo greičiau ir kokybiškiau jį pasiekti. O tie proceso tvarkingumai ir mąstymai apie tai, ką darai, kenkia greičiui ir atima dalį dėmesio.
Tad pirmenybė klaviatūrai ir kalkuliatoriui.
Tačiau neįsivaizduoju kaip vaikas gali neišmokti rašyti ranka. Gi smagu ir įdomu. Važinėti paspirtuku irgi nebūtina, bet kodėlgi neišmokus. Mano dukrai vienodai patinka tiek klaviatūrą maigyti, tiek ir raides piešt (na čia apie 3-4 metų vaiką kalbu). Mokyklų politika savo ruožtu, o vaikai rašyti šiaip ar taip mokės. | | | komentarų: 2 | neteisingų atsakymų: 0 | teisingų be komentaro: 2 |
|
 
|