blogas – tekstų skaitymo būdas

 
DEVYNIOLIKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2015-05-08, dar apie kalbą
 
Aš į šį karą yž gyvą lietuvių kalbą buvau įsivėlęs tūkstantmečio pradžioje, o dabar štai mūsų barikadų pusėje ir Jurgis Gimberis, bernardinuose.

Suvokęs skirtumo tarp abstrakcijų disertacijose ir nutarimuose bei realybės neįveikiamumą, išėjau į savo tekstus, stengdamasis nerašyti nieko, kam būtų taikomi absoliutūs kriterijai.

Iš interviu man labiausiai patiko šis žurnalistės pasažas:

...tas nepaliaujamas kalbėjimas apie kalbos taisyklingumą, tarsi kiti dalykai, ypač jos turinys, žodingumas, reikšmių ir poteksčių niuansai visai nesvarbu. Simptomiška, kad rašomas visuotinis diktantas, o ne rašinys. Kam svarbios mintys, jų raiška, be to, juk ir įvertinti, palyginti sunku, kur kas lengviau patikrinti, ar nosinės ir kableliai savo vietose. Diktantų diktuotojams svarbu norma, taisyklė, o ne kalbos jausmas, jos dvasia.
 
< 2015-05-07 kalba 2015-05-09 >
2015-05-09 23:14 Kieno tia vardats turi pūti ats klautsiu?!Pet kodėl tu klautsi ar etsi ratsęts, jeigu netsi...juk taip neteitsinga...
2015-05-09 23:12 Pet kieno tia vardats ats netsuprantu?...Pats mane viena notsinė vitsada tsavo vietoje, taip!
komentarų: 2neteisingų atsakymų: 2teisingų be komentaro: 0
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Ar esu rašęs visuotinį?

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama