raimundas zabarauskas

saulė projektavimas modeliai blogai kūryba kalba apklausos kas yra kas diskusijos monoblogas: kovas, 16 d.      2007 kovas Naktys trumpyn.   5 12 19 26   6 13 20 27   7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25   į temų katalogą   atsitiktinė tema

Iš „Nemuno“ bernardinuose perspausdinta labai graži Kęstučio Navako epitafija Jurgai Ivanauskaitei (Lietuvių literatūra mirs nenatūralia mirtimi...). Norisi cituoti beveik iš kiekvienos pastraipos (Dabar talentingiausius mūsų rašytojus išguldo degtinė, o rašytojas – vėžys). Nėra ko džiaugtis, bet tekstas grakštus ir taiklus iki skausmo. Nesu lietuvių literatūros erdvių žinovas, bet pasitraukusiųjų sąraše – visi trys pastarojo meto rašytojai, kuriuos mėgau. Jurgis Kunčinas, vis nauju pavidalu perrašydavęs vienintelio savo gyvenimo neišsenkamą istoriją. Ričardas Gavelis, vienintelio nuostabaus Vilniaus pokerio autorius. Piktžodžiauju, bet nuoširdžiai nekenčiau rašytojo, kam vėliau suteršė šventą džiazo vardą. Jurga, vis kartodavau – vienintelių keturių nuostabių apsakymų (seniai seniai išspausdintų tame pačiame Nemune) autorė. Atidžiai susirašiau Kęstučio Navako apibūdinimus: ...rašytoja, kurios įvairialypį palikimą pats laikas pradėti demitologizuoti... Tekstai (Nemune) deramo įspūdžio kažkodėl nedarė, juose glūdinti laisvės bei kažkokios prohibicinės anarchijos dvasia – darė. Nė kiek neabejoju turtingomis vidinėmis mūsų moterų rašytojų biografijomis, tuo tarpu Jurga sugebėjo nugyventi ir išoriškai turtingą gyvenimą. Kalbant televizininko kalba, Jurga buvo absoliutus formatas. Tikriausiai esu per reiklus literatūrai. Man patiko rašytojos laisvė, kelionės, laikysena, biografija ir formatas. Bet juk rašytojas turėtų suteikti katarsio ne savo biografija, o kūryba. Susidūriau su „Pakalnučių metų“ apsakymais anksti, tad kaip tik šie tekstai ir padarė vienintelį neišdildomą įspūdį. Per FiDi (regis 1984 m.?) net sukompiliavome ilgesingą spektaklį iš jų fragmentų. Kelis kart mėginau atsiversti vėlesnius J. Ivanauskaitės romanus. Pritariu epitafijos autoriui: Kažkas ten buvo išburta iš tirščių ar išpūsta iš nykščio. Kažkas, paskui ką tekstas nebespėjo. Visai nepritariu tik vienai jo minčiai. Nes nė velnio. Paskutinis efektingas, tad paikas straipsnio sakinys: Žinau, jog kada nors man tai labai padės. Raktą pateikia pati Jurga: Ilgesys + nuodėmė = gyvenimas. Taip, žinoma. O literatūra? [temos: visuomenė, knygos]    Atgal [2007 kovas]