blogas – tekstų skaitymo būdas

 
TRISDEŠIMT ANTROJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2006-08-10, apie lietuvių kalbą ne tik Londone
 
Oranžinėse diskusijose radau perkopijuotą lietryčio straipsnį apie lietuvių kalbą ir Londoną („Londonas: lietuvių kalbos egzaminas“), kurį noris cituoti ištisomis pastraipomis:

Neseniai Londone nusiklausiau tokį monologą: „Važiuoju į Getviką, sėdau į tiūbą, bet paaiškėjo, kad ne tokią travelką nusipirkau, tai teko pirkt kitą.

Karočė, pralūzinau dešimt paundų dar net nedavažiavęs. O Gatwicke nuvarau į ček- iną, tai pasirodo, kad mane nučiardžino du kartus, bo kai bukinausi bilietą tai užkriašino kompas. Bandžiau komplainint, ale, sako, „mes jokių refundų tokiais atvejais nedarom“. Nu kok-apas totalinis gavosi...“ – taip lietuvis pasakojo savo nuotykius oro uoste.


Susimąsčiau, kodėl ir kaip Londone dirbantys lietuviai klyneriai ir bilderiai turėtų išlaikyti švarią gimtąją. Gal jie išsilaipino barbarų krante, kurdami savos civilizacijos kolonijas? Ar šie išvykę laimės ieškoti svetur žmonės ateity ketina melioruoti Londone lietuvybės salas? Nors tikriausiai tų, kas negrįš, vaikai dar lankys sekmadienines mokyklas, bet anūkai – jau ne.

Panašu, kad dvikalbystė (daugiakalbystė) pasmerkia vidinę tavo kalbą, kurį, prarasdama grynumą, laimi išraiškos priemonių, net tam tikro mąstymo patogumo.

Straipsnelyje yra gražus viražas: Štai paimkime kad ir grožio sritį: glamour, allure, chic, flair, panache, exquisite, hip, groovy, – tai tik keletas šiandienos britų vartojamų būdvardžių ir daiktavardžių įvairiems žavesio atspalviams nusakyti, kurių tiesioginių atitikmenų taip stinga santūriai savo susižavėjimą reiškiančių lietuvių kalboje. Tačiau tai nereiškia, kad turime kapituliuoti ir visas šias „anglybes“ praryti nekramtę.

Įdomiausiai, kad anglų kalba nekramčiusi ir prarijo prancūzų, ispanų ir galai žino, kokių dar kalbų originalius žodžius, paversdama juos visiškai legaliais žavesio atspalviais. Kodėl mūsų užkampy turėtų vyrauti šaknys tik iš prokalbės (su viena kita iš kaimynų (senieji skoliniai), ar antikos kalbų (tarptautiniai žodžiai) pasiskolinta išimtimi)? Juo labiau, kad pati prokalbė nėra ir negali būti paremta kokiais nors šaltiniais, ji tik abstrakcija, kalbų lyginimo keliu išgautas konstruktas. Nevisai akivaizdu, kad ja kas būtų kalbėjęs.

Neišvengiamai peršasi išvada, kad vienintelis būdas išlaikyti gimtosios grynumą yra pamiršti kitas kalbas. Ne veltui bendrinė lietuvių kalba sukurta ir toliau tvarkoma remiantis tyroje gilumoje rastais, užrašytais kalbos faktais (ir jų šešėliais). Kai savo pavyzdžiu bendrinės kalbos teršėjus gėdina iš tyrų per kartą išaugęs profesorius, jis elgasi nesąžiningai.

Ne visų šaknys tyruose. Ne visi vienodai gabūs muzikai. Būtų tas pats, jei mokėdamas mintinai dauginti triženklius skaičius, gėdinčiau to nesugebančius.

Itin pradžiugino paskutinės pusantros straisnelio pastraipos:

Nes čia, Lietuvoje, irgi kalbą reikia saugoti; ir ne tik nuo svetimų įsibrovėlių.

Pavyzdžiui, dar ir nuo kalbininkų. Nes kartais jie - tarsi pernelyg uolūs namų tvarkytojai, kurie vietoj to, kad mūsų namuose tvarkingai nuvalytų dulkes ar iššluotų susikaupusias šiukšles, ima ir užsimano perstumdyti baldus bei išmesti mums reikalingus daiktus... Tačiau tai – jau kita istorija.
 
< 2006-08-02 kalba 2006-08-22 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 0
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Kokia kalba, pasak, Deivido Kristalo, nekinta?

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama