blogas – tekstų skaitymo būdas

 
KETURIASDEŠIMT PENKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2006-11-11, shventikas gina lietuvishkumą
 
Vakar Piliečių santalkos elektroninio pašto diskusijų grupėje atskriejo gana simptomiškas laiškas, kurio forma disonuoja su turiniu ir išduoda tai, ką norisi pavadinti elementaria demagogija (šiuo atveju rinkėjų tautiniai jausmai išnaudojami politiniais sumetimais):

Mieli Biciuliai,

issakysiu keleta pastabu del "lituanistu siautejimo" ir "egzotika tampancios kalbos". Kazkas is pashnekovu jau megino tramdyti diskusija - kad tik neuzkabintume etniniu klausimu ir neperzengtume ES breziamu supertolerancijos barjeru (kurie, beje, nekliudo ES visokeriopai teisinti suizulejusiu kolonistu pretenzijas Latvijoje ir Estijoje - ir varyti i kampa savo egzistavimo teise desperatishkai ginancius latvius ir estus...)

Is visu jegu stengsiuosi buti pakantus, nepaliesti skaudzios asmenines ir kolektyvines patirties, susijusios su pasiprieshinimu SSRS nacionalinei-kalbinei politikai. Jei jau Santalkos zmoniu daliai tai atrodo nepriimtina, zalinga.

Taciau del lietuviu kalbos - tai pashaipus jos vertinimas ar jos vieshojo vartojimo erdves mazejimas man atrodo ne objektyviu dalyku, o poziurio klausimas. XIX a. - XX a. pradzioje, kai buvo norminama lietuviu kalba, mes, ko gero, ketvirtadalio dabar kasdienishkiausiais tapusiu terminu neturejome. Kazkam nemalonias asociacijas keliantys lituanistai juos sukure, atsizvelgdami i bendrasias kalbos taisykles ir dvasia. Siandien be tu zodziu neisivaizduojamas paprastas buitinis pokalbis. Tokiu keliu sekmingai nuejo ir kitos Vidurio Europos tautos, atkure savas valstybes ir itvirtine nacionalines kalbas (cekai, rumunai, kroatai). Gyva kalba tai nuolat vykstantis, neuzbaigtas procesas. Tad problema, sakyciau, nera specifiniu technologiniu (ar kitokiu) terminu stoka, literaturos stoka lietuviu kalba. Problema yra, kiek tauta bei jos teisetus interesus turinti reiksti valstybe mato prasme ir turi valios apginti, issaugoti, vystyti nacionaline kalba. Visose galimose jos raiskos sferose.

Man asmenishkai ikvepiantis pavyzdys cia yra airiai ir zydai, atgaivine ir sugrazine i aktyviaja vartosena savo praktishkai mirusias kalbas. Kalbeti lietuvishkai yra ir bus imanoma - jei turesime pakankamai noro. Istorine patirtis leistu manyti, kad turesime :)


Jei kam kyla abejonių dėl lietuviškų diakritų elektroniniame pašte, dirstelėkite čia.
 
< 2006-11-10 visuomenė 2006-11-12 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 0
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Ar šis laiškas daro žalą lietuvių kalbai?

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama