blogas – tekstų skaitymo būdas

 
KETURIASDEŠIMT ŠEŠTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2006-11-13, veteranai ir permainos
 
Įpusėjau Umberto Eco romaną Paslaptingoji karalienės Loanos liepsna, o šeštadienį apsilankiau prieš 25 metus baigtoje vidurinėje – surezonavo kelios mintys.

Kartos autobiografija pakrikštytame romane susidūriau su autoriaus atsiminimais apie fašizmo eroje prabėgusią vaikystę (jaunystę). Šeštadienį su auklėtoja kaip sykis kalbėjomės apie protestus, priešinimąsi sistemai. Nedaug jo tebuvo, pusė mano kraujo – lenkiška – tad beveik savaime išvengiau tautinės temos (nors mano dėdė iš „lenkiškosios“ pusės yra buvęs išvežtas). Iš esmės priešinausi sistemos absurdui, stagnacijai, atotrūkiui nuo realybės. Komunizmą šlovinančių rašinių rašyti (kaip tai darė romano herojus) neteko, o gal tik neatsimenu, bet buvau ir spaliukas, ir pionierius, ir komjaunuolis, tad manau, kad tam tikru laipsniu įsitraukęs buvau.

Savo linksmų išsišokimų – paskutinį pusmetį vaikščiojau į mokyklą su šlepetėmis (atėjau ir į fizikos egzaminą), uniforminį geltonos medžiagos kaklaraištį ir kelnes susisiaurinau, vietoje socialistinio realizmo viešai žavėjausi avangardu, vietoje penkių Salomėjos Neries eilėraščių mintinai išmokau penkis Vinco Mykolaičio-Putino – negalėčiau laikyti kokia nors kova. Paprasčiausi sveiko proto blyksniai iškreiptoje realybėje.

Susimąsčiau, ar dabartinė realybė jau tiesi? Ar dabartiniai mokiniai, paklusdami mokytojams ir įvairiai išsišokdami, ar jie nerašo savo kartos autobiografijos, ar nesvarstys jie po dešimčių metų: štai šis mano veiksmas buvęs kova, o štai šis – konformizmas...
 
< 2006-11-12 autorius 2006-11-14 >

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama