blogas – tekstų skaitymo būdas

 
KETURIASDEŠIMT AŠTUNTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2006-11-30, rudens pabaigos nostalgija
 
Mėgindamas susigaudyti, kokio senumo nuotraukomis išklota Google Earth žemė, dirstelėjau iš arčiau į Vilniaus televizijos bokštą.

Neradau nei kryžiuko, nei tvoros, nei prakartėlės, nei lemputėmis nukarstytų kabelių apsimetančių kalėdų eglute ar krepšiu.

Atvirai tariant, atsimenu ir daugiau: buvau liudininkas lėto kasdieninio betoninio grybo augimo.

Penkiolika metų vaikščiojau po kosmiškas Karoliniškių gatvės ir parduotuves (Žvaigždžių, Viesulo, Žaibo gatvės, Merkurijus, Saturnas, Vaivorykštė, Kosmonautų prospektas (tik šio vienintelio ir negaila...)).
Prisimenu ir senąjį, metalinį televizijos bokštą Konarskio gatvėje. Jo papėde dukart per savaitę žingsniuodavau į astronomijos būrelį dabar jau neegzistuojančiame Vilniaus universiteto observatorijos paviljone. Kiek suprantu, ji jau ir ne observatorija.

Kartais susimąstau – ar turiu teisę į praeitį? Kai kurie žmonės gana pagrįstai įrodinėja, kad gimiau okupuotos, bet laisvos šalies piliečiu, nelaimei, sužinojau apie tai kiek per vėlai. Jei pasiduočiau šiai logikai, tektų išbraukti iš atminties gausybę asmeninių atsiminimų, pakeičiant juos iš knygų surankiota kolektyvine tautos atmintimi. Ar nuo to Lietuvai būtų geriau?
 
< 2006-11-28 žmonės 2006-12-01 >

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama