blogas – tekstų skaitymo būdas

 
DEVYNIOLIKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2007-05-13, eurovizijoje mus ir vėl ištiko strazdas
 
Vakar mus ir vėl ištiko strazdas, nors gal tik – strazdo šešėlis (Airija anksčiau po 12 taškų juk neskirdavo?). Tiksliai to visi juk ir tikėjomės, mat virš nacionalinės atrankos burių plavėsavo Hamleto vėliava, o pernai visiems įrodėme, kad choreografija svarbiau už balsą. Išsiuntėme formatą (tiksliau, neformatą), greičiausiai būtent choreografijos ir pritrūkome.

Simptomiška, kad tuo pat metu kitu kanalu vyko nacionalinio dainų projekto trečiasis nuo galo finalas – vargu ar toks sutapimas būtų nutikęs pernai. Beveik kiekvieno iš keturių duetų vieną kurią nors dainą būtų galima išsiųsti Eurovizijon su mažesne strazdo rizika, išskyrus gal tik nugalėjusią porą.

Nieko asmeniško, tačiau iš pradžių pasibaisėjęs Donaldos replika į Eutanazijos klausimą (ko reikia komisijai papirkti? Pinigų!), vėliau pasibaisėjimą perkėliau į komisijos darbo rezultatus. Vadybininkė gan aiškiai užsiminė, kad svajones reikia įgyvendinti, pačios jos to nepadaro. Aš bjaurus, bet smalsu, kokiais automobiliais artimiausią dešimtmetį važinės komisijos nariai ar jų artimieji?

Labiausiai teigiamą nemuzikinę emociją, šiek tiek atmieštą švelnia nostalgija, sukėlė norminė vertinimo sistema. Ji vienintelė tetiko finalui, panašiai kaip norminė brandos egzaminų vertinimo sistema vienintelė tetinka bendrąjam stojimui į aukštąsias. Sutikite, vieni dešimtukai, kokie pelnyti jie bebūtų, iškreipia konkursą, ir tuomet viską nulemia mažiau objektyvūs kriterijai (publikos balsai, ar, atitinkamai – tėvų pažintys ir pinigai).
 
< 2007-05-12 žiniasklaida 2007-05-14 >

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama