|
|
|
|
|
|
| Pauzė. |
| | 7 |
21 | 28 |
| 1 |
15 |
29 |
| 30 |
| 17 | 24 | 31 |
| 11 |
25 |
| 5 |
19 | 26 |
| 6 |
27 |
|
|
|
Studijos anksčiau ar vėliau turėtų brangti, tai akivaizdi globalizacijos pasekmė. Žinodamas, kad vakaruose vaikų studijoms šeimos taupo, net ir atsižvelgdamas į pragyvenimo lygio skirtumus suprantu, kad nemokamas mokslas yra toks pats laikinas, kaip socializmas ar tarybų valdžia.
Antra vertus, jau visi ne kartą girdėjome, kad mūsuose yra per daug universitetų, kuriems tenka per mažas finansavimas. Sveikas protas skatintų mažinti universitetų ir studentų skaičių, tačiau suprantama, kad nei universitetai, nei studentai, nei abiturientai tam nepritaria. Tai tam tikra aklavietė, iš kurios visuomenė savaime išeiti negali, o drastiško bet sveiko veiksmo atlikti joks politikas nesiryžta.
Žadamas nemokamų studijų panaikinimas verčia manyti, kad šiuo veiksmu siekiama netiesiogiai išvalyti aukštojo mokslo sistemą. Per TV žinias kalbėjęs studentų atstovas vis tik teisus tai lėtas reformos būdas. Gerą dešimtmetį studentai (taigi visa karta) suks šį diplomų biznio malūną, kol jis galiausiai bankrutuos ir ant griuvėsių imsime statyti naujus aukštojo mokslo rūmus.
Diskutuodami su bendradarbiais priėjome išvados, kad sutaupytas lėšas (jei per stebuklą šis pokytis ką nors sutaupytų) vertėtų nukreipti į profesines mokyklas keliant jų lygį, dėstytojų atlyginimus ir mokinių stipendijas. |
| [temos: švietimas, visuomenė] |
|
|
