raimundas zabarauskas

2007-10-31 dvi lietuvių kalbos: elfų ir orkų

2007 spalis      01 8 15 22 29 02 09 16 23 30 03 10 17 24 31 04 11 18 25 05 12 19 26 6 13 20 27 07 14 21 28 blogas egzistuoja 2.3 m.   Užduotis to, kuris myli žmones, yra iš tiesos daryti juoką, kelti teisingą juoką, nes vienintelė tiesa yra išmokti išsilais- vinti iš nesveikos aistros tiesai. (Umberto Eco) Vėliausi komentarai: kaip rasti atstumą tarp taškų Ą ir Č   01-04 tikras vergas gina savo šeimininką   01-04 kai prašneks gyvuliai   01-03 ačiū   12-29 kalėdinė girlianda – tai labai paprasta   12-27 konstitucijos ginama teisę į nelokalizuotą programinę įrangą   12-26 lokalizavimo reng rengas   12-21

Juokingiausia, kad šis visuomeninio reiškinio vystymosi modelis jau vienąsyk kirto mano matymo lauką. Tarybiniais metais įsijungęs radiją, susimąstydavau apie didžiulį skirtumą tarp muzikos, sklindančios iš imtuvo, ir tos kitos, kurią leidome juostiniais ir kasetiniais magnetofonais. Tuomet atrodė beveik neišvengiama, kad kada nors ateityje patekę į radiją, mano bendraamžiai turėtų negrįžtamai pakeisti muzikinio eterio spektrą. Atkreipkite dėmesį, kad visai nekalbu apie muzikos Lygį, Kokybę, Susikomercinimą ir Kitas Blogybes, kurias atnešė eterio laisvė (kažkodėl laisvė visuomet jas atneša, kad ją kur). Kalbu tik apie visuomeninio reiškinio vystymosi modelį, kurį mėginčiau apibūdinti šiais jo bruožais: kai pernelyg sustabarėja tai, kas oficialu, įteisinta, yra aukšto lygio ir sistemiškai tobula; kai plinta, yra mėgstama jaunimo ir visiškai ignoruoja kanonus kažkas kita; kai praeitis ir ateitis per smarkiai poliarizuojasi, nes nei viena pusė nesutinka leistis į jokį kompromisą ir priešingą požiūri vadina tiesiog absurdu – tuomet visuomeninis reiškinys neišvengiamai skyla į du. „Aukštesnė“ ir siauriau visuomenės remiama tokio reiškinio pusė ir toliau vis siaurėja, o „žemesnė“ ir labiau paplitusi – išstumia ją į elito rezervatą, pati toliau plisdama ir žemėdama... Kad kompromisas su dabartiniais lietuvių kalbos sergėtojais neįmanomas, ėmiau suprasti jau šio tūkstantmečio pradžioje. Vidinis mano aš iki šiol smarkiai priešinasi kompiuterinės terminijos (o ir įrangos) lokalizavimui (2005 m. kovo 31 d. net užkasiau parkerį). Pasikalbėjęs su tuometine VLKK pirmininke suvokiau, kad nėra jokio senaties termino: kalbininkai yra linkę keisti savu žodžiu kiekvieną skolinį, nesvarbu, kiek prigijęs jis būtų. Jei peržvelgtumėte Andriaus Užkalnio neseniai paskelbtam straipsneliui skirtą VLKK diskusiją, patirtumėte, kad kompromiso nėra ir nebus. Kalbos specialistai žiūri į mus mikrochirurgų akimis, t.y. ciniškai (nuolatinė kova už gimtosios kalbos gyvybę juos užgrūdino). Esu kažkada tose diskusijose rašęs apie pokalbę – taip pakrikštijau SMS žinutėse, IRC kanaluose ir švepluose elektroninio pašto laiškuose užgimstantį naują žargoną, mažai tepaisantį bendrinės lietuvių kalbos normų. Gan smarkiai gavau į dantis (padugnių žargonas, esą, nėra vertas svarbaus kalbos reiškinio vardo) ir tik šiemet pasimatė ženklų, kad į elektroninę kalbos erdvę pagaliau atreipiamas rimtesnis dėmesys... Turiu nuojautą, kad blogsfera gali tapti lietuvių kalbos skilimo katalizatoriumi. Blogsferos kalba turi stipresnius savireguliacinius mechanizmus, nei paprastas žargonas. Blogų turinys yra viešas ir „amžinas“; autoriai stengiasi įtikti savo skaitytojui, todėl atkreipia dėmesį į kalbos ir stiliaus pastabas; blogo žanras nuolat reikalauja kurti savo kalbėjimo stilių; tad kiekvieno blogerio kalba patiria smarkų spaudimą, nukreiptą link tam tikro Naujojo Vidurkio (iš esmės – naujos bendrinės kalbos atmainos). „Socialinių tinklų žurnalistikos“ įtaka visame pasaulyje auga. Blogerių nepavyks pažaboti VLKK nutarimais (išskyrus nebent tuos, kurie komercializuosis). Beveik akivaizdu, kad aprašytasis visuomeninio reiškinio vystymosi modelis gali pasikartoti. Tuomet turėsime dvi bendrines lietuvių kalbas: elfų ir orkų. Elfai liūdnai žvelgs per aukštus bibliotekų langus, sklaidydami vienintelius išlikusius popierinius sistemiškai tobula ir švaria kalba išspausdintus leidinius. Gatvėse siautės orkai, nešdami po pažastimi elektroninių knygų skaitytuvus ir laptopus, kuriuose sklaidys blogų portalus, wikipedijas ir wikižodynus, besimėgaudami kone visiška minties ir žodžio laisve – kas kad jie tą darys, elfų nuomone, užteršta ir plebėjiška padugnių kalba. temų inkarai: kalba, atspindžiai blogsferoje 2007-11-06 00:27 RQ Man truputį užkliuvo „kai praeitis ir ateitis per smarkiai poliarizuojasi“. Raimundai, man atrodo, bandote vieną iš galimybių „prastumti“ kaip jau įvykusį faktą. :) 2007-11-03 17:40 Andrius Uzkalnis (uzkalnis@gmail.com) Nepasakyčiau, kad kalbos specialistai žiūri į mus mikrochirurgų akimis. Čia būtų per švelniai pasakyta. Mikrochirurgai skiriasi nuo išsigalvotos kalbos specialistų tuo, kad priima žmogų dažniausiai tokį, kokį yra (pvz., nepradeda kiekvienam pacientui nupjauti po ausį, nes tradiciškai Homo Sapiens taip yra būdingiau, antroji ausis yra svetimybė, žmogui nebūdinga). Man padarė įspūdi ta nuostaba, su kuria reaguojama net į patį bandymą klausti, ar kalbos reguliavimas reikalingas. Išpučiamos akys: galima pagalvoti, kad plaukiojantis klozete daiktas staiga pradėjo reikšti nuomonę, kai jo darbas - plūduriuoti arba būti nuleidžiamam. Iš čia ir visas vernakuliaras: "neturi teisės komentuoti", "krepšinio treneriai žiūrovų nuomonės neklauso" ir "foninis triukšmas". Norėčiau įsivaizduoti, kokią komandą surinktų tokie treneriai. Tikriausiai keli žaidėjai būtų šlubi, keli - žemaūgiai ir gyvenime nematę kamuolio, komandoje dar būtų du ožiai ir koplytstulpis. Komanda nebūtų tinkama žaisti ir laimėti, bet užtat paskui galima būtų surašyti 900 puslapių monografija, kad BŪTENT TOKIA komanda yra taisyklingiausia, švariausia ir pagrįsta etnografinių ekspedicijų į XIX amžiaus krepšinio aikšteles. 2007-11-01 18:32 Dovydas Paskutinėje pastraipoje matyt buvo neblogas užtaisas, jei nesąmoningai kyla noras komentaruose pabazarinti orkų kalba. Iš tiesų Raimundai, savo ir kitų bloguose pats rašai ir komentuoji pakankamai elitiškai, bet stengiesi ginti laisvą, nesukultūrintą, neelitinę kalbą. Elfas, prijaučiantis orkams? Ar nei viena, nei kita? 2007-11-01 04:22 Raimundas Zabarauskas Atrodo, nebemoku reikšti minčių? Daug kam pasirodė, kad ginu „bazarą“? (žr. vlkk nuorodą tekste...). Būtų gaila. 2007-11-01 04:19 Dovydas Karoče, pagal mane, tai Raimi tu gerai che pavarey. Matau, kad atsakai uzh bazarą. Kad kalbeti normalei nerejkia taisyklių. Aš manau, kad yra žodžių, tokių kaip „failas“, kurie prigis. Su tokiais reikia eiti į kompromisą ir perdaug kalbos neprievartauti. Kalba turi įtakos mąstymui. Kalbos su išvystyta daiktavardžių sistema išskiria, visų pirma, daiktinį tikrovės aspektą, o kalbos su vyraujančiąja veiksmažodžių sistema gerai aprašo procesinę pasaulio pusę. Todėl gali būti, kad visuomenės, kurių kalboje neskiriami „svetimi“ žodžiai nuo „savų“ (pvz. anglų), mąsto globaliau už tas, kurių kalbose jie skiriami (pvz. islandai, kinai). Pastarosios turėtų būti uždaresnės, mažiau linkusios priimti kaip svetimus žodžius, taip ir svetimas mintis ir idėjas. Žadu patyrinėti šį reiškinį kada. 2007-10-31 19:12 Raimundas Zabarauskas Paskutiniame sakinyje sąmoningai privėliau daugiau orkų kalbos, negu leidžiu sau pats (laptopas, blogas, dviguba w viename žodyje su ž). Būtų įdomu įvertinti realios wiki kalbos barometrą, bet juk aš ne apie tai... 2007-10-31 10:55 jurkis Wikipedija ir wikižodynai parašyti ne padugnių kalba :). Aš asmeniškai už laisvą kalbos vystymasį, bet nei "rengyklės tvarkyklės maigyklė" nei "mytingrūme sėdėsim prie teiblo ir bazarinsim" - nėra laisvas kalbos vystymasis. O šiaip tai ši problema amžina - kaip ir tėvų-vaikų, "kas yra meilė" ir t.t. ... komentarų: 7 neteisingų atsakymų: 0 teisingų be komentaro: 0 kaip komentuoti? vardas: Kontrolinis klausimas: url: Įsigalėjęs vartosenoje skolinys, kurį nesėkmingai mėgino išstumti žodis „rinkmena“. atsakymas: Įrašyti (pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))