blogas – tekstų skaitymo būdas

 
ANTROJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2008-01-10, beveik egiptietiški šaukiniai iš praeities
 
Prarijau dar vieną V. Peleviną, skirtą Tarybinio Kosmoso Herojams (Омон Ра, versti būtų gana beviltiška, tad skaičiau rusiškai (dėl dievo, tik neskaitykit wikėje perpasakoto siužeto)). Trumpas, labai vientisas, idealiai tiksliai dozuotas, net bjauru, kaip gerai jis rašė jau 1993 m.

Šis kūrinys – demagogijos šedevras (geraja to žodžio prasme), demagogiškos (tarsi būna kokių nors kitokių) epochos atspindys ir reliktas, kas dar atsimena – turėtų verkti iš beveik vien tik estetinio pasitenkinimo.

Du broliai Krivomazovai: Omonas ir Oviras. Antrasis vaikystėje mirė nuo meningito (atrodo, 1993 m. tai jau buvo faktas?). Pirmasis nuo vaikystės svajojo skristi į kosmosą – ar kas atsimena tą tarybinį plakatą: plačia kolona į žiūrovą žygiuoja tarybinių profesijų atstovai: mokytojas, kolūkietis, inžinierius ir t.t, o pačiame centre – kosmonautas idealiai baltu skafandru (atrodo, ant rankų nešė berniuką (nenustebčiau, jei Omoną)).

V. Pelevinas taip plonai (grakščiai ir sistemingai) žaidžia šį mistifikacinį žaidimą, atvirai atskleisdamas vidinę jo logiką, kad antrą ir trečią knygos trečdali viską tik stebi, lyg slystum gerai pažįstama upe, gerai žinodamas, kur ji įteka, ir tik mėgaudamasis nostalgiškai vingiuojančiais pakrančių peizažais.

Na, gal kiek ir piktoka knyga, nes jei Meresjevo lakūnų mokyklos absolventas vaikšto ant kojų protezų, tai P. Korčiagino politrukų mokyklos auklėtinis, logiška, sėdi invalido vėžimėlyje (o nuo A. Matrosovo pėstininkų mokyklos pusės aidi ritmingos kulkosvaidžio serijos).

Paperka tas šaižus disonansas tarp sistemos šaržo ir itin autentiškų detalių, tarp raudonų linijų, išilgai kurių juda personažai ir jautriai atskleistų žmogiškų jausmų bei potyrių, kurie juk yra invariantiški bet kurios spalvos ir formos linijų atžvilgiu...

Dabar šią knygą galima suvokti, kaip postsovietinio žmogaus grįžimą iš mėnulio į žemę, bet tikriausiai juk suprantate, kad tai būtų skvarbi, bet labai laikina interpretacija. Tikriausiai tai vienas iš geriausių perskaitytų šio autoriaus kūrinių (2007 m. leidime – 191 p.), rekomenduoju, nepasigailėsite.
 
< 2008-01-09 knygos 2008-01-11 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 2
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Kas grūdinosi toje istorijoje apie Pavelą Korčiaginą?

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama