|
ŠEŠTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2008-02-09, dar apie estus ir makedoniečius |
| |
Smarkiai susikaupęs paklausiau tikrinės lietuvių kalbos, ką ji mano apie vietovių, kurių pavadinimai baigiasi -ija, gyventojų įvardyjimo svyravimus tarp -as, -is ir -ietis. Ar yra čia kokia nors, kaip komentuoja Rimas, sistema?
Išgriebiau iš pasąmonės srauto kelis konstruktyvus:
- Beveik visi įvairių vietovių gyventojų pavadinimai yra šimtaprocentiniai skoliniai. (Įdomiausia, kad čia VLKK politika priešinga, negu likusių skolinių atžvilgiu: sakykime čigonas keičiamas į romėną, o tarybinis į sovietinį...).
- Jei tautos atstovo pavadinimas yra atėjęs į lietuvių vartoseną sinchroniškai su šalies (arba net šiek tiek anksčiau), jokių priesagų jis neturi, o šalies pavadinimas su -ija intuityviai yra suvokiamas, kaip vieta kur yra daug: graikų – Graikija, estų – Estija.
- Kai vietovės pavadinimas įgyja priesagą vertimo metu, o į vartoseną kartu su juo neateina stiprus trumpas gyventojo vardas (Sicilija, Andalūzija, Bolivija, Azija, Juodkalnija, Mesopotamija); arba kai vietovės vardas nereiškia atskiros etnininės kategorijos (Kalifornija, Pensilvanija, Venecija) – šiais atvejais jau gyventojo priesaga -ietis reiškia „kilės iš tos vietovės“.
- Kai kuriais atvejais į vartoseną įsiveržęs tolimos vietovės gyventojo priesaginis variantas sukalkėjo, ir būtų sunkoka jį „ištiesinti“ (Aleksandras Makedonietis, finikiečiai, kiniečiai).
- Tais atvejais, kurie atitinka 1 variantą, tačiau bepriesaginė forma interferuoja su kitomis prasmėmis, arba prastai skamba, vartosenoje linkstama ją pakeisti priesagine: Liberija, Nigerija, Kinija, Azija.
Beje, kaip vadintumėte šių grožiniame kūrinyje aprašomų šalių gyventojus – Terabaitija, Teatrija, Dvimiestija, Arija?
Įdomiausia, kad intuityvus kalbos jausmas savime susistemina šių žodžių vartojimą. O drastiška prievartinė kalbos politika šiuo atveju ardo sistemą, kuomet ausiai jau gerai ir kinų restoranas ir kinietiškos prekės... |
| |
| < 2008-02-07 |
tikrinė kalba |
2008-02-10 > |
 | | 2008-02-13 09:14 Raimundas Zabarauskas | „Čigonas“ turi paniekinamąjį atspalvį? Kas taip nusprendė? Žydas, lenkas, vokietis to atspalvio neturi? Hebrajas, poliakas, germanas?
:) | | | 2008-02-12 02:38 Mindaugas | Labai nedetalizuosiu, bet paminėsiu keletą netikslumų.
Čigonai keičiami i romus, o ne romėnus. "Čigonas" turi paniekinamąjį atspalvį, todėl stengiamasi įdiegti pavadinimą, kuriuo jie patys save vadina. (Panašiai kaip rusų kalboje yra niekinamasis жид ir neutralus еврей.
Estijos vardas (Estland) tai rytų žemė žiūrint iš vokiečių ar švedų pusės. Pats lietuviškas pavadinimas nėra toks jau senas (ten buvo Livonijos ordinas). Tad dėt į vieną gretą su Graikija nelabai tinka.
Mano nuomone, bolivai, andalūzai ar sicilai visai galėtų gyvuoti, kaip ir kinai ar makedonai. Juodkalnija siejama su kalnais, todėl ir juodkalniečiai (kaip kalniečiai), o ne juodkalnai :)
Bet negalima suplakti miestų ir šalių pavadinimų į vieną krūvą.
Afrikoje yra yra dvi kaimyninės valstybės: Nigerija ir Nigeris (angl. Nigeria, Niger)
Beje daugelis afrikos valsybių pavadinimų sukurta bene XX amžiuje, taip kad didelio išradingumo čia neverta tikėtis, kliaunamasi tradicija: Italia - Italija, Liberia - Liberija
Kodėl Dvimestija, o ne Dvimiestis. ar tai šalis, kur yra tik du miestai.
Kiniškos prekės geriau nei kinietiškos (kokybės prasme žinoma :))))
Dovydui:
Manau, puikiai žinai, kad negro pavadinimas atėjo iš vergovės laikų ir nešasi stiprų paniekinamąjį užtaisą. Nelabai juk smagu, kai mus pribaltais vadina, nors čia net nekvepia TOKIU užtaisu.
Negalima lyginti juodaodžių su geltonodžiais. Jų skirtinga istorinė praeitis. Jei žinai, kad žmogus kinas, tai ir vadini jį kinu, jei japonas - japonu. O daugelio afrikiečių kilmė išsitrynusi per keletą šimtmečių. Gerai, jei žinai, ar jis bantas, ar zulusas. Bet dažniausiai jie atvyksta iš Amerikos ar Europos (į Europą jie daugiausia atvyko iš buvusių prancūziškų ar vokiškų (Namibija, Pietų Afrika). Jei galėtum atsekti jų TIKRĄJĮ valstybingumą, būtų gražu taip ir vadinti (reikia turėti omeny, kad dažnoje Afrikos valstybėje dar yra kelios gentys su savais karaliais).
Beje, Afrikoje baltuosius baltuosiais ar baltaodžiais ir vadina - natūraliai, pagal skiriamąjį požymį. Tad ir mums pritiktų juos vadinti juodaisiais ar juodaodžiais.
Negro pavadinimą reikia palikti kalboje, nes jis reikalingas literatūrai ir istorijai.
Beje, JAV neretai juodieji patys save vadina niga, nigger. Bet jie turi teisę taip daryti. Taip kaip ir žydai mielai apie save pasakoja anekdotus, bet nelabai mėgstai kai kiti apie juos pasakoja :) | | | 2008-02-12 01:56 Dovydas | Griežtai nesutinku, kad kai kurių žinių geriau Žmonijai neturėti. Ar tik ne iš panašių paskatų Romos vyskupas uždraudė Galilėjui skelbti, kad Žemė sukasi apie Saulę, o ne atvirkščiai?
Jei etika neleidžia turėti kai kurių žinių, keiskime etiką. | | | 2008-02-10 05:29 Raimundas Zabarauskas | Geras klausimas. Vadindamas save pozicionuoju, regis, tinka du būdai. Negrų džiazas man patinka. Lietuvoje jau yra juodaodžių. Trečiasis variantas (afrolietuvė laidos vedėja) man atrodo kvailas.
Humaniškų idealų laikyčiausi ne parinkęs tinkamą žodį, o vengdamas šios temos – juk nenorėčiau, kad kas nors aptarinėtų mano ūgį ar akių spalvą. Beje, gali būti, kad ši tema yra žinios, kurių ne visi žmonės sutinka turėti (www.rzu.lt/?2006-07-10). | | | 2008-02-09 05:21 Dovydas | Visiškai pritariu. Įgimtas kalbos jausmas pasirūpina, kad gyventojų ir šalių pavadinimai būtų sistemingi. Nieko čia kaitalioti neverta. Neverta keisti nei čigonų į romus, nei kiniečių į kinus.
Klausimas tikrinei kalbai: o kaip su žodžiu „negras“? Kaip iš tiesų vadinti tos rasės atstovą:
1) afrikiečiu (o jei jis gimė Lietuvoje? tada jis - afrolietuvis?),
2) juodžiu/juodaodžiu (tai mes vadinsimės baltaodžiais, kiniečiai/japonai - geltonodžiais, indai/šri lankiečiai - rudaodžiais, taip?)
3) negru (nors tai ispaniškai „juodas“, bet angliškai „nigger“ – mirtinas įžeidimas, gal tai jam skambės įžeidžiamai? pagaliau tai ne politkorektiška!) | | | komentarų: 5 | neteisingų atsakymų: 1 | teisingų be komentaro: 1 |
|
 
|