blogas – tekstų skaitymo būdas

 
TRISDEŠIMT TREČIOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2008-08-12, už laisvę
 
Vakar jau šiek tiek citavau iš rusiškosios blogosferos apie karą Gruzijoje. Paradoksaliausiu būdu būtent šia kalba bediskutuojančių mintys keistai išblaivo. Dirstelkite kad ir čia (visas gražumas komentaruose), arba čia, vieną sakinį iš pastarojo įrašo pacituosiu:
Никакие коммунальные интересы этих мудаков у власти что с той, что с другой стороны, не стоят живых жизней уникальных людей.
(jokie komunaliniai vienos ar kitos pusės valdžioje esančiųjų interesai neverti unikalių žmonių gyvybių.)

Apsidžiaugiau, aptikęs bent jau blaivų klausimą mūsiškėje blogsferoje, churchill.lt tinklapyje.

Sutikite, „natūrali“ vidinė mažai ar vidutiniškai informuoto lietuvio reakcija savo prigimtimi, nuoširdumu ir vidine tiesa mažai skiriasi nuo eilinio Rusijos gyventojo „natūralios“ vidinės reakcijos. Na, tik tų vektorių kryptys – visiškai priešingos. Kaip tik to vidinio aiškumo man ir baisu. Baisu, kai net nenorima (ar draudžiama (sau ar kitam)) susimąstyti.

Štai dar vienas mąstyti priverčiantis įrašas. Jame kalbama apie Šlezvigo hercogystę, įvairiais laikais pakaitomis priklausiusią ir Danijai, ir Vokietijai. Esą, po Pirmojo Pasaulinio danai suskirstę hercogystę į smulkias dalis ir kiekvienoje surengę atskirą referendumą, kurio rezultatai lėmę, kuriai valstybei toji dalis priklausysianti (jei gerai suprantu, norintiems persikelti valdžia net suteikusi paramą).

Kur yra riba tarp separatizmo ir teisėtų nepriklausomybės siekių? Ar tikrai egzistuoja aiškūs kriterijai? Tibetui – laisvę. O Kosovo provincijai? O Žemaitijai, Vilniaus kraštui ar Osetijai? Prašyčiau atkreipti dėmesį, kad tik užduodu klausimus (etikėtes klijuokit kur kitur).

Pasaulis lyg ir vėl tapo plokščias (globalizacija smarkai sumažino geografinių atstumų ir nacionalinių skirtumų svarbą). Atsiminkite prognozes, pagal kurias jau 2001-aisiais išnyks nacionalinis suverenumas.

Esu citavęs S. Lemo mintį apie tai, kad ateityje žmonijos pažinimo perimetras išretės: besiplečiant mokslinio žinojimo erdvei, jos riba, damarkacinė linija tarp žinomų dalykų ir bekraštės nežinomybės jūros tiek išsiplės, kad nepakaks mokslininkų, net jei jais taptų visa žemės populiacija.

Šįryt toptelėjo, kad jėgas, kurias galėtume skirti pažinimo perimetrui, tam tikra prasme švaistome to paties pažinimo vaisių perkėlimui per vidines žmonijos sienas (kalbos ir kultūros barjerus, valstybių muitines).

Lyg to būtų negana, vis dar veliamės į tautinius karus.
 
< 2008-08-11 visuomenė 2008-08-13 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 0
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Įrašykite žodį: karas

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama