|
ŠEŠTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2009-02-04, vyriško mąstymo modeliai |
| |
Vienoje iš smagių svetainių aptikęs keistą diskusiją prisiminiau susijusią urban legend, esą, Niutonas (pirmojo, antrojo ir trečiojo Niutono dėsnių autorius) visą gyvenymą buvęs skaistus.
Niekaip nerasdamas žodžių, tinkamų atremti tą banalių neteisybių srautą, trumpai replikavau komentaruose:
| Atidžiai viską čia perskaičiau.
Daug juokiausi. |
Diskusija tuom nesibaigė. Vieną gyvenimo partnerį deklaruojantys žmonės fantazavo, kaip jaustųsi, jei turėtų daugiau.
Supratau, kad pagelbėt gali tik poezija. Pasiraitojęs pasąmonę mikliai išdrožiau kelis vyro mąstymo modelius.
| – Mielasis, kaip gera, kad turiu tave.
– Atvirkščiai. Čia tu – mano lobis.
– Ir kodėl tik mane pasirinkai?
– Kodėl, kodėl. Akivaizdu, kad dėl sekso...
– O juk galėjau būti ragana? Iš kur žinojai?
– Negalėjai. Mačiau. Meheros taip nesimėgauja.
– Turėjai su kuo palyginti? Šmikis!
– Tai žinoma! Juk žinai, kas yra vyro laimė?
– Numanau...
– Laiminga apsvaigusi moteris jo glėby. Maždaug štai tokia.
– Bet aš juk visai nepavydi? Tikrai!
– Palauk. Oho! Kaip man gražu. Visai-visai?
– Baik! Ko čia įsikikenai? Liaukis!
– Bet man tikrai patinka!
x x x
– O kada tu mane mesi?
– Kai būsi su manimi nelaiminga.
– Šiknius! Nebūsiu. Nežinau, ką padaryčiau.
– Nieko tau nereikės daryti...
– O jei būtum man neištikimas. Ar prisipažintum?
– Ne, o kam? Kam tave erzinčiau?
– Vis tiek sužinočiau. Nebegyvenčiau su tavim.
– Žinoma. Nes nebebūtum laiminga. Pats tave išvaryčiau.
x x x
– Bet juk tu esi pavydus? Prisipažink.
– Visai ne. Kad tik mylimam žmogui būtų gera.
– Durnelis...
– Tikrai. Bet kad mano prasta atmintis. Nieko, žinok, neatsimenu.
– Apie tuos? Kurie iki tavęs?
– Palauk, kiek jų ten buvo? Septyniolika ar penkiasdešimt aštuoni? Kažką per miglą...
– Bet juk galėjau likti ir nesužinojusi. Kad taip gali būti.
– Būtum tokia buities užėsta boba. Su geriančiu nemylimu vyru.
– Siaubas! Bet tikrai galėjau būti.
– Negalėjai. Iš akių mačiau.
– O ką matei?
– Šita gali skristi. Gal pati to nežino, bet – gali.
– Mrrrr... |
|
| |
| < 2009-02-01 |
lyrinis rūkas |
žmonės |
2009-02-06 > |
 | | 2009-02-06 08:56 Rasa | :) Aš viską įdėmiai perskaičiau. Daug juokiausi. Bet prisikabint nutariau prie tų žodžių :))))) Taigi negaliu prie visko iškart prisikabint! :) Be to aš tuščiažodžiautoja, daug vietos užimtų... :) Bet jūsų kūryba nebloga :)
Geros dienos! | | | 2009-02-06 03:54 Raimundas Zabarauskas | Tikriausiai Jūs teisi dėl tų penkių žodžių, kuriuos cituojate (kaltas esmi). Gaila, kad būtent šie penki žodžiai Jums labiausiai krito į akis. | | | 2009-02-05 20:04 Rasa | „atremti tą banalių neteisybių srautą“ - mes visi ne šešiolikmečiai ir visi viską suprantam, tiesiog linksma kartais taip papostringaut. Tai atsipalaidavimas, šypsena, lengvas paerzinimas- smagu juk. Tai jūs kai ko nesuprantat, jei priimat tai „už rimtą“ ir rimtai iš to šaipotės. Kartais tarp juokų pasakoma dalis teisybės, kartais nusišnekama. Žmonės kartais kalbasi lengvai- linksmai- apie nieką. Ir tai smagu, linksma, bet NE verta pajuokos. | | | komentarų: 3 | neteisingų atsakymų: 1 | teisingų be komentaro: 4 |
|
 
|