blogas – tekstų skaitymo būdas

 
SEPTINTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2009-02-13, būtent tą ir manau
 
pradėjau naują temą 2009-02-11 16:28

Atrodo, pagaliau prisižaista su neveikiamaisiais dalyviais – kalbėtojai ima visiškai prarasti kalbos jausmą:

„Ilgą laiką per daug niekieno nedominamas asteroidas 1999 RQ36 suintrigavo Italijos mokslininkus“

nuoroda į technologijos.lt

:I 2009-02-11 16:34

Gal kalbėtojai to jausmo nei neturėjo? Nepagalvojote apie tai?

parašiau 2009-02-11 16:37

Bėgate nuo temos?

Kalbu apie veikiamųjų dalyvių išstūmimą: prieš dešimtmetį niekam nė į galvą nešautų jų nedominančių asteroidų vadinti nedominamaisiais...

:I 2009-02-11 16:44

Kažin ar galima kalbėti apie išstūmimą, juk čia elementarus kalbos kultūros klaidos pavyzdys. Tuo viskas ir pasakyta.

parašiau 2009-02-11 20:53

Ne viskas. Apsvarstykite klaidos priežastis.

Manas 2009-02-12 08:26

Priežastis akivaizdi – begėdiškas, besisteminis, nemokšiškai autoritetingas veikiamųjų dalyvių ištstūmimas neveikiamaisiais.

:I 2009-02-12 09:18

Plius interneto svetainės redaktoriaus nekompetencija, galbūt tokio žmogaus jie net neturi.

Skeptikas 2009-02-12 09:27

Technologijos.lt apskritai pasižymi prasta kalbos kultūra.

hmmm 2009-02-12 09:37

Kai pradėsime nuo pat mažens vaikus normaliai mokyti kalbos ir aiškinti kodėl reikia gražiai ir taisyklingai kalbėti, plius kai lietuvių kalbos mokytojai asocijuosis ne su baubu, tada galima bus kalbėti apie taisyklingai rašančius redaktorius. Dabar jie net neturi filologinio išsilavinimo, ką jau kalbėti apie domėjimąsi kalbos naujovėmis ir konsultacijas su lituanistais?..

parašiau 2009-02-12 09:45

hmmui>

Kuo čia dėti „plius baubai“?

Kalbos mokslininkai galėtų tirti šį reiškinį statistiškai:

Kai „kuliamoji“ ir „valgomasis“ iš gražios išimties tapo smarkai brukama taisykle (čia priežastis), kalbėtojų sąmonėje ėmė nykti veikiamieji dalyviai (čia pasekmė).

Manas 2009-02-12 12:29

Man tai keista išvis iš kur tie mokslinčiai ištraukė, kad neveikiamieji dalyviai turi tokią reikšmę. Taip, buvo ir yra „valgomasis ŠAUKŠTAS“, „kuliamoji MAŠINA“, „miegamasis KAMBARYS“ ir šie neveikimieji dalyviai turi tokią prasmę tik su jų apibrėžiamais daiktavardžiais, o dabar tokią, atplėštą nuo daiktavardžio, bandoma paversti lyg kokia svarbaus termino padarymo žodine forma, bet faktiškai gaunasi, kad jie įbrukami sakinyje vietoje paprasčiausio veikimojo dalyvio!

ot 2009-02-12 13:09

Nėra juokingiau, kai kalbininkai verčiami būti atsakingi už straipsnio autorių neraštingumą :)

Tai gal ir dėl kitų klaidų, pvz., „video naujienų“ rašymo, irgi kalbininkai kalti?.. :D

to 2009-02-12 13:30

skalbiamieji milteliai,skalbiamoji mašina irgi to pačio mankurtizmo pasekmė.

ot 2009-02-12 15:12

Aš, naivuolė, ir vėl nesuprantu, kam man 65-ąjį kartą kartotis :) Regis, temų apie neveikiamojo dalyvio vartojimą jau buvo mažų mažiausiai dvi - ir gan nuodugnios, argumentuotos abiejų pusių (priešingai nuo šitos).

Na, o jei Tamstai patogiau specialistų kalbas girdėti tik tada, kai žūtbūt reikia surasti atpirkimo ožį - į sveikatą ;) Aš va į kompų programavimą neketinu gilintis... taigi skirtumas tarp mūsų ne toks ir didelis ;)

parašiau 2009-02-12 15:21

1990 m. tokių klaidų nebuvo, dabar yra. Kodėl?

ot 2009-02-12 15:34

TODĖL, kad vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojų kompetencija, lyginant su 1990-aisiais, gerokai suprastėjusi. Nes ANAIS laikais lituanistika buvo vertinama kaip savotiška švelnios rezistencijos forma, ir ten įstodavo tik GABIAUSIEJI - o dabar dažnai stoja tie, kurie kitur nesugeba įstoti.

Gerbiamasis Raimundai, ar tikrai manot, dėl tokios situacijos kalti paskutiniai kalbą saugantys mohikanai?..
Oranžinėse diskusijose pradėjau šią temą, užsikabinęs už joje cituojamos kalbos klaidos.

Giliu mano įsitikinimu, klaidos tikroji priežastis – sumaištis kalbėtojo galvoje, kurią sukėlė kolizija tarp varančiųjų ir varomųjų ratų, skalbiamieji (o ne skalbiantieji) milteliai (o ne drabužiai).

Kalbininkų brukamas beatodairiškas neveikiamųjų dalyvių vartojimas, pakeičiant jais veikiamuosius, nekenkia tais atvejais, kaip dalyvio apibūdinamas objektas yra pasyvus: rūpimos temos, stebimi asteroidai.

Tačiau kalbininkų nuostata, esą, lietuvių kalboje aktyviu tegali būti žmogus (o ne įrankis, ne kompiuteris, ne kas nors negyvo, nors kitų kalbų prasme aktyvaus), – ši nuostata, mano galva, lietuvių kalbai ne padeda, o kenkia.

Vienoje iš diskusijų esu prispaudęs Antaną Smetoną ir jis yra prisipažinęs, jog kompiuterijoje, kur programos tam tikra prasme (duomenų atžvilgiu) yra aktyvūs veikėjai, personifikuoti galima. Bet tai kita tema.

Asteroidas mus stebina. Koks jis – stebinantysis ar stebinamasis? Na, pagal brukamų neveikiamųjų dalyvių logiką, jei stebėjimasis yra požymis, tai lyg ir nieko blogo vadinti stebinamuoju.

Kur tuomet čia ta kalbos klaida, apie kurią rašo oranžinės diskusijos dalyviai?

Atvirai tariant, kai kuriais atvejais neveikiamieji dalyviai labai tinka. Norėtųsi tik vieno – kad vartotojams būtų leista ir veikiamuosius naudoti savybės prasme, pasikliaujant kalbos jausmu, kuris nuo tokio pasitikėjimo gal tik sustiprėtų.

Labiausiai diskusioje nustebino dvi kietakaktiškumo atmainos.

Pirmiausiai apie gerus norus, kuriais kelias į pragarą grįstas. „Komunistų partija klysti negali“, nes stoja už teisingą reikalą. Jau esamę susidūrę su šia paradigma.

Man kartais susidaro įspūdis, kad moksliškumo sąvoka Lietuvoje smarkiai išblukusi. Tenka susidurti su nemaža atvejų, kai loginis samprotavimas pakeičiamas autoriteto spaudimu.

Pastarasis, žinoma, reikalingas, maždaug tiek pat, kiek mokslui reikalingas Okamo skustuvas, tačiau visiškai atsisakant argumentacijos bet kuri diskusija persikelia į kazuistikos teritoriją.

Paskutinieji mohikanai. Frazė skamba taip, tarsi tikslas visuomet pateisintų priemones, tarsi visi keliai vestų į Romą. O juk tesiūlau prieš priimant kalbos politikos sprendimus, atsižvelgti į galimas pasekmes.

Kodėl oponentai yra įsitikinę, kad bet kuris veiksmas, atliktas iš šventų kalbos saugojimo intencijų, automatiškai ją gelbsti, man lieka mįslė.

Iš fizikos mokslo istorijos žinome, kad nepasitvirtinusių hipotezių ir teorijų atmetimas yra ne išimtis, o tik taisyklė. Mokslas mokslui nelygu?

Antroji dalis – apie programavimą. Šiuo metu, kaip į senatvę ir reikėjo tikėtis, esu labiau analitikas, nei programuotojas. Tad esu įpratęs atsargiai bet giliai į daugelį sričių žvelgti iš šono.

Tais atvejais, kai ko nors nesuprantu, mielai pasiklausiu specialistų.

O gal yra koks tabu?
 
< 2009-02-11 kalba 2009-02-14 >
2009-02-13 11:29 banditazMan tai neveikiamųjų ir veikiamųjų dalyvių vartojimas vis dar lieka neįminta taisyklė. Ypač tų neveikiamųjų „išimtys“, kuriose aš nematau jokios logikos, kurią kartais bruka kalbininkai: „pažiūrėk, juk skamba nesąmoningai!“. :-(
komentarų: 1neteisingų atsakymų: 10teisingų be komentaro: 3
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Diskusiją pradėjęs akmenukas.

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama