blogas – tekstų skaitymo būdas

 
DEŠIMTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2009-03-08, pavasario popietė
 
...popiečio nubudimas kaskart dvelkia atvira kosmine erdve, tiesiogine prasme grįžti į savo kūną šiek tiek iš išorės, net ne – įsilieji iš praeities, užpildai kūno ribas blyškia šviesa ir dusliais garsais, tirpstantis sniegas jau šimtą metų vis taip pat beldžia į palangę – ei, ar yra kas nors? taukšt. lauke iš esmės juk pavasaris! tataukšt. pimpt.

Ore beveik regi tuos nelemtus spindulius, be kurių tikriausiai neįmanoma aliejumi nutapyti jokio biblinio siužeto; nors dievo ir nėra, bet turi būti kokios nors stygos, jėgų linijos, įtampos ašys, kurias stebi šiek tiek iš šono, lyg būtum paniręs laiko upės dugne, žalsvo kasdienybės vandens nuslopintus kiemo garsus girdi taip aiškiai, lyg jie būtų išgauti dar vakar, ar dar tavo vaikystėj, ar ką tik.

Vėsi moters ranka tau primena dar vieną upę, pirštais švelniai nuraibuliuoji jos paviršiumi, it tai būtų poetiškai išlinkusi penklinė; seksas nė neketina pasenti, tarsi jis būtų džiazas, nes jis kaip tik toks ir yra – kūnų fizikos dėsniai egzistuoja šiek tiek savaime, visai neprivalai jų laikytis – tam, kad svajingai improvizuodamas aklai jiems paklūstum; tvinkčioja batuta ir beveik nežinai koks bus kiekvienas sekantis garsas, na – juk žinai, tik visai ir nenori žinoti; nes štai – tu jau išorėj, ateity, popietės kosmose...
 
< 2009-03-05 lyrinis rūkas 2009-03-11 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 1
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Mėnuo.

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama