blogas – tekstų skaitymo būdas

 
DVIDEŠIMT TREČIOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2009-06-06, dar kartą apie telepatiją
 
Vakar šiek tiek pasiblaškęs po jau nebe-b–konferencijos įspūdžių medžius turiu prisipažinti, kad vienintelė įstrigusi kiek netikėta nepamenu-ir–nenoriu–žinoti–kieno mintis buvo: visi mirsime. Aha. Tam reikia konferencijos. Primena kolegos perpasakotą Laiko Konsultantą, kuris ateina, pažiūri į roleksą ir sako: dabar yra be penkių minučių devynios.

Kol dar gyvi esma, šiek tiek įtempkim pasąmonę. Ką blogsfera, socialiniai tinklai, galų gale – internetas keičia pasaulyje? Labai smarkiai apibendrinčiau vienu žodžiu: artėjame prie telepatijos. Ir tai darome mažiausiai dviem aspektais: a) žiniai skleisti vis labiau ir labiau nereikia jokios specialios žiniasklaidos (pakanka tik to beveik telepatinio žinios paskleidimo) ir b) tai, kas patenka į telepatijos lauką (t.y., į vieno žmogaus sąmonę) vis labiau ir labiau tampa nemokamu visos žmonijos resursu.

Žiniasklaida (mintį beveik cituoju iš įspūdžių) labiausiai nuo blogsferos skiriasi savo ekonominiais nuostoliais, mat pelno ji siekia, kvaiša. Nes visi kiti bruožai yra abipus: ir operatyvumas, ir išmanymas, ir marazmas, ir subjektyvumas, ir nusikalbėjimas, ir net akreditacija. Prognozuočiau, kad žiniasklaida išnyks tuomet, kai technologijos supaprastės tiek, kad bloginti bus tiek pat lengva, kaip galvoti (lengviau, nei šnekėti).

Nemokama muzika ir nemokami filmai tam tikra prasme žudo žvaigždes. Rašau tam tikra, nes turiu omeny tik išorinį blizgesį, glamūrą, jachtas, pilis ir apdraustąsias kūno dalis (tą žudo); o vidinė šviesa, kūrybingumas, turinys, mano galva, taip lengvai nemiršta.

Ši mintis neišvengiamai atsiremia į reklamą, marketingą ir piarą, kuriuos laikau piktybiška visos žmonijos žinojimo deformacija (šį kart jau smarkokai lenkdamas panašią mintį iš įspūdžių). Žvaigždes gimdo anaiptol ne vidinės termobranduolinės reakcijos (kaip kad tas, tikrąsias), o tik gravitacinio dėmesio lauko deformacija.

Idealios telepatijos atveju nebelieka reklamos (visi viską žino), nėra ir išorinio blizgesio optinių apgaulių. Blogsferoje šis modelis galėtų įsigyvendinti maždaug taip (tikiu, kad ateis tokia diena, kai gyvensime pasaulyje be reklamos agentūrų)...

Blogeris, kuris rašo įdomiai ir kompetetingai, galų gale ima garsėti, kaip savo srities specialistas. Gauna tos srities užsakymų, diktuoja madas, tampa „branduoline“ žvaigžde. Tam tikra prasme reklama veikia, bet tik tiek: žmogaus veiklos rezultatai reklamuoja jį patį.

Tačiau vos jis pamėgina parduoti savo vardą – leisdamas juo pavadinti šampūną, vaidindamas ko-nors-idiotiško reklamoje, parašydamas aiškiai suvokiamų neobjektyvių užsakomų tekstų ar galų gale šiaip aptingęs – ir jautrus telepatinis barometras krenta, suterštas geras vardas tampa nebegeras, nebereklamuoja specialisto, mutavusio į banalią optinę apgaulę, ir jis jau anaiptol nebegauna daugiau savosios srities užsakymų.

Pasirašinėkit internete savuoju vardu ir pavarde, žinoma. Bet juos branginkit.
 
< 2009-06-04 žiniasklaida blogsfera 2009-06-08 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 0
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Kaip manote, kodėl A.Račas paskelbtas metų žmogumi? Juokauju, juokauju, paprasčiausiai įrašykite „login“

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama