|
DEVINTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2010-03-07, žudyk reklamą iš tikro [iv] |
| |
Štai dar viena tema, įvairiai surezonavusi kokaino apsemtose smegenyse. Nereikia šiukšlinti.
Pirmasis transparantas virš tilto skelbė (maždaug taip): per metus iš automobilių išmetama tiek pat šiukšlių, kiek CO2.
Vaizduotė suveikė žaibu: gūglis tikriausiai žino, kiek visi žemės automobiliai išmeta anglies dvideginio ir kiek jų yra. Man nepavyko greit tai rasti kiek, užtat dabar žinau, kad vieno hektaro medžiai sugeria tiek, kiek automobilis išmeta, nuvažiuodamas 100 000 km. Ir dešimt tūkstančių kvadratinių, ir šimtas milijonų paprastų metrų man yra daug. Bet aš nuklydau.
Kažkas nusprendė: x gramų? Na, tiek juk tikriausiai įmanoma išmesti per langą per metus?
Antrasis plakatas vaizduoja gana bjauraus dizaino šiukšlių žmogelių rinkinį: Aš šiukšlinu tau, tu šiukšlini man ir mes visi gyvename šiukšlėse. Suprantu, kad socialinės reklamos (kaip ir įprastinės) tikslas yra kelti emocijas. Pagalvojus apie bet kokias šiukšles ir taip kyla natūralus pasibjaurėjimas. Dabar gi jo svorio centras kažkaip perkeliamas nuo šiukšlių prie nevykusio (beveik protiškai neįgalaus) plakato dizaino.
Su šia tema keistai surezonavo stalčiaus gilumuje aptiktas raudonas vympelas su užrašu: мы прийдем к победе коммунистического труда. Juokais (o tikėjotės, kad galėčiau kitaip?) pasiūliau programuotojams išsikabinti jį kur nors darbe. Cha. Juokinga, žinoma, bet grėstų laisvės atėmimas?
O kažkada tai tebuvo formalus atributas, dekoracija, į kurią kreiptum dėmesį tik visiškai atsisukus varžtams. Kilo keistų minčių.
Tarybų Sąjunga per ilgai egzistavo, kad rimtai galėčiau priimti dabar kone peršamą nuostatą (kuri po gerų 50 metų taps vadovėline tiesa), kad tie pusė amžiaus buvo pure evil.
Iš tarybinės mokyklos, A. Sapkovskio „Raganiaus“ ir kitų šaltinių puikiai suprantu bet kurio kodekso paskirtį (net jei jis – nerašytas): įrėminti kitų žmonių elgesį, atrišant rankas jo kūrėjams.
Kai komunizmo griovėjo kodekso besilaikančioje postsovietinėje visuomenėje (imk daugiau ir nešk toliau) reklama ima būti bažnyčia, nelinksmai skaitau tarp eilučių: jei ką, būkit žmoniškesni, ir nekreipkit dėmesio, jei aš, pragėręs honorarą, kur nors kamputy galų gale nusivemsiu. |
| |
| < 2010-03-05 |
žmonės |
2010-03-08 > |
 | | 2010-03-07 11:50 Justas Butkus | Pirmos eilutės sureazonavo:
http://blog.vsa.lt/?p=226
T.y. vežėjai paskaičiavo „iš kitos pusės“.
O apie akciją (vilniusmanonamai.lt) apskritai - matyt tik internete jiems padedančių atsirado (tik dabar puslapį atradau, ir jo kamputyje kūrėjų nuorodą)... Gal taupydami lėšas patys, po _sunkios_ darbo dienos, bandė ką nors sugalvoti. Ankstesnių kūrybininkų (jų kūrybos „gyvai“, prisipažinsiu, nesu matęs) lygmens nepavyko pasiekti, jei net trumpame laikotarpyje reklama susilaukia, veikiau, minčių apie kūrėją, o ne apie problemą... | | | komentarų: 1 | neteisingų atsakymų: 0 | teisingų be komentaro: 1 |
|
 
|