blogas – tekstų skaitymo būdas

 
ŠEŠTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2011-02-09, kas jis galėtų būti?
 
Taip nutiko, kad kažkada seniai, beveik vos pradėjęs mąstyti, nepasidrovėjau užduoti sau esminių klausimų (nuo pradinių klasių domėjausi astronomija), tad mintis, kad jis yra pasaulio simetrija ir didysis dėsningumas man skamba kiek kitaip, nei žmonėms, kurie nesuvokia, koks pasaulis yra simetriškas ir dėsningas.

Galima būtų tą modeliuoti, pasinaudojus sluoksnių įvaizdžiu. Tūlam oponentui pasaulis tam tikra prasme panašus į plėvelę, po kuria – nesuvokiamas ir nepažinus didysis dėsningumas ir absoliučioji simetrija, o štai viršum jos, esą, pridėta netobulų mūsų sukurtų formulių, gamtos dėsnių, teorijų ir hipotezių.

O juk pakanka tik šią plėvelę (iš savo galvos) pašalinti, ir tuomet imi suvokti, kad pasaulis ir yra dėsningumų rinkinys. Formulės – anaiptol ne urvinio žmogaus piešiniai tamsios olos sienoje, jos tiesiogiai išreiškia realybę, tad tėra geriau nušviesti tos sienos fragmentai. Tai tam tikras matematinis proto mikroskopas, leidžiantis suvokti daugiau, nei gali žmogus plikomis smegenimis.

Gal jis yra paprotinė teisė ir žmonijos telepatinė ateitis? Na, esu matęs galybę žmonių, kurie laikosi paprotinės teisės už jo jurisdikcijos ribų, ir kurie tose ribose jos nesilaiko (ir abu likusius atvejus). O naršyklėmis modeliuojama būsimoji telepatija kažkaip irgi nekelia nei vilties sulaukti e-demokratijos, nei pavojaus kristi e-diktatūron.

Taip, noosfera man daug įdomesnė (dažniau su ja susiduriu), nors nežmoniškai statistiškai mįslinga: vienas atskiras žmogus – tai trumparegis vartotojas, o štai jų sąveikaujanti visuma – tai jau besisavireguliuojantis ekonominis organizmas.

O puikybė yra kiekvieno seno budisto kompleksas. Kai už reiškinių matai dėsningumus, o už įvykių interesus, tikriausiai imi apsigauti, manydamas, kad pasaulis skaidrus, o tavo mintys gali laisvai teleportuoti, kaip ta Dž. Livingstono žuvėdra. Antra vertus, tai juk itn prometėjiška puikybė. Kuo ji blogesnė užu priešingą, (savamokslio savimeilės kepenis draskančio) erelio puikybę sudrausti netikėlį ir žinoti tvirtą savo absoliučiu žinojimu pagrįstą žinojimą?

Dar pastebėjau, kad kai kalba ima suktis apie archaiškas vertybes, iš užu tos paprotinės teisės galų gale išnyra fiziškai visai apčiuopiamas žmogus su barzda, koks nors riteris su spindinčiais šarvais (ir raganų kūju rankoje) ar tvirtas, rūstus ir asketiškas vyras tamsiais drabužiais. Faktas, kad tai ne jis? Juk jau esu rašęs apie komivojažierius (kam jis man juos siunčia).

Kairėje prirašius minusą, ta mintis beveik nesikeičia. Dievas yra, bet turėčiau labai giliai susimąstyti, jei kas paklaustų, kur.
 
< 2011-02-08 žmonės 2011-02-10 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 1
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Literatūros žanras, kurios autoriai yra sukūrę nuostabių pasaulių.

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama