|
SEPTYNIOLIKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2012-04-26, pokalbis |
| |
Kalbėjausi apie luomą su žmogumi, pavadinkime, įsijungusiu į oficialų literatūrinį gyvenimą (straipsniai spaudoje, rašytojų sąjunga, komisijos).
Klydau dėl intencijų, maniau, įvairūs rašykai (žolės ir kiti kūrybingi) yra laikomi kokiais nors priaugančiais ešelonais, grafomanijos kondensacijos ir talento filtravimo sistemomis,– bet ne. Gausius grafomanijos portalus, esą, būtų gerai apskritai kaip nors uždaryti (jie tvirkiną skaitytoją).
Žmogus suprato, kad komentarų gausinimas yra įdomi mintis, tačiau mano, kad tam nereikia dar vienos svetainės, o reikia „kaip nors paskatinti komentavimą“. Žodžiu, važiuoti reikia, bet kai rodau dviratį, sako: nereikia jokių naujų dviračių, reikia tik važiuoti...
Bendruomeninės leidybos idėja šio sluoksnio žmonėms svetima, tas ir suprantama: kuo arčiau tiesos monopolio prasibrauni, tuo mažiau imi mėgti popsą ir ištvirkinto žiūrovo nuomonę.
Juokingiausia, kad ir rašykuose, turinčiuose savą tiesos monopolį, lygiai taip pat abejingai buvo sutinkama manoji skonių jungimosi į gentis ir ežerus idėja. „Valstybė (ežeras, gentis, paskutinė tiesos instancija) – tai aš“! Suprantu...
Kelias geras mintis iš pokalbio išgriebiau. Ilgainiui upės galėtų būti dvi, išorinis ir vidinis srautai, atskirai kultūros reiškinių (straipsnių, knygų) ir atskirai savos kūrybos.
Vertėtų (planuočiau - nuo eksperto lygmens) leisti ir neigiamą konstruktyvą, kuris neįtrauktų kūrinio į tavo prūdą (apie šią galimybę jau mąsčiau ir pats, daugmaž taip: sakykime, ekspertams būtų įmanoma kurti kolektyvinio surinkimo ežerus, vieną iš kurių gentis galėtų skirti negatyviam konstruktyvui).
Įdomiausia, kad luomo ideja visai nesitaikau į oficialiąją zoną, kaip tik ir kūriau jį kaip tarpsluoksnį tarp delfio ir šiaurės atėnų. Bet visai gali būti, kad popso ir elito takoskyra yra organiška. Gali būti, kad tarp pirmo ir antro yra tam tikra natūrali stūmos zona, kurioje niekas neišsilaiko.
Vieni nenori išlįsti iš anonimiškumo ir dėti jokių pastangų – tuomet grįžta į demokratiškuosius kūrybos prtalus.
Kiti įsijungia į karališkąsias sistemas ir jiems nebereikia neaiškių tarpinio sluoksnio perspektyvų (cituoju: „publikacija – kaip antspaudas, per anksti ir be filtro – ji suterš tavo kūrybinę reputaciją“).
Mutantas esmi? |
| |
| < 2012-04-24 |
knygos |
programuotojai |
2012-04-29 > |
 | | komentarų: 0 | neteisingų atsakymų: 1 | teisingų be komentaro: 2 |
|
 
|