|
AŠTUONIOLIKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2012-05-04, neskaitykite komentarų |
| |
| Skaitinėju Randy Ingermansono e-mėnraštį ir paskutiniame, gegužės numeryje aptikau gana įdomių minčių apie tekstų komentarus. Svarbiausias iš jų mėginu laisvokai išsiversti: | Ką daryti su neigiamais komentarais?
Ignoruoti. Rašyti toliau. Blogi komentarai yra gyvenimo faktas. Jų neuždrausi.
Kiekvienas (na, beveik kiekvienas) planetos rašytojas turi slaptų baimių, kad jo rašliava – niekam tikusi. Autorius yra sutikęs kelis tokius, kurie mano esą genijai – pusė iš jų yra nevykėliai, o antroji pusė rašo puikiai. Visi likę turi baimių, ir kiekvienas neigiamas komentaras jas tik sustiprina.
Tad neskaitykime komentarų.
Jei Jums reikia dopingo Jūsų ego - tebūnie, perskaitykit kelis 5 žvaigždučių komentarus. Turite teisę tikėti ne daugiau kaip dešimtadaliu to saldaus melo, kurį tan rasite.
Bet neskaitykite neigiamų komentarų.
Jie sugadins nuotaiką visai dienai.
Jie gali paralyžiuoti Jūsų gebėjimą rašyti.
Jie gali priversti jus pasikeisti, tapti kažkuo kitu. Ir tai yra pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti.
Viskas, ką turi rašytojas, yra jis pats („omnia mea mecum porto“ - zu past.). Jei to nepakanka, vadinasi, to nepakanka, ir tuomet geriau rinktis mažiau rizikingą profesiją.
Jei turite gerbėjų, kuriems patinka tai, kaip rašote, tuomet Jūsų užduotis dar labiau patenkinti juos savo rašymu.
Mėginimas taip pakeisti patį save, kad įtiktumėt žmonėms, kurie jūsų nekenčia, greičiausiai sugriaus visą tai, ką Jumyse mėgsta gerbėjai.
Tai idiotizmas. Nedarykite to.
Neskaitykite neigiamų komentarų. Ignoruokite juos. |
|
| |
| < 2012-05-03 |
knygos |
programuotojai |
2012-05-23 > |
 | | komentarų: 0 | neteisingų atsakymų: 0 | teisingų be komentaro: 0 |
|
 
|