blogas – tekstų skaitymo būdas

 
KETURIASDEŠIMT PIRMOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2012-10-08, čikas ir mikas
 
Broliai džiungarikai Mikas ir Čikas gyvena pas mus jau per mėnesį, nebadauja, tik streso šiek tiek patiria, prie rankų pamažu priprato, naktimis atkakliai vis suka mažomis savo kojytėmis visatos ašį: na, kažkas juk turi tuo rūpintis, ar ne?

Parduotuvėje nusprendę neišskirti brolių dabar galime lyginti: Mikas elitinio baltesnio kailio, stipresnis ir ramesnis, visiškai nesikandžioja, jei neskaitysime tų atvejų, kai nudominuoja brolį, kuris tuo metu griūna aukštielnikas ir piktokai cypauja.

Čikas rudesnis, panašus į pelę, jis iš esmės nusileidžia Mikui (iš pradžių buvo už jį mažesnis), nors ne visai suprantame tų pasipešimų: kartais Mikas jo neįsileidžia namo, o kartais priešingai, neleidžia išeiti?
Čikas turi vieną įdomią savybę, dėl kurios jį rečiau, negu brolį į rankas ima Goda: uždarytas į mano delnų grotas jis kyščioja snukutį į visus įmanomus plyšius, ir įsitikinęs, kad geruoju nepralys, atsargiai apžiojęs piršto pagalvėlę krimsteli. Neskaudžiai, tarsi signalizuotų: „durniau, praleisk“. Jaučiu tam tikrą pagarbą šiam nekilmingam mišrūnui.

Užtat Gytis turi kitą įdomią savybę: jis ima bet kurį žiurkėną saujon pakankamai greitai ir be jokios baimės, tarsi mašinėlę ar kaladėlę, na, tik tos nečirškia ir nereikalauja paleisti, todėl visai nėra jokio pavojaus, kad nuo mūsų nušokęs ant žemės kuris žiurkėnas spėtų pabėgti...
 
< 2012-10-05 autorius keistenybės 2012-10-09 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 0
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Kuris iš jų viršutinėje nuotraukoje?

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama