blogas – tekstų skaitymo būdas

 
PENKIOLIKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2014-04-11, trys vienatvės
 
Knygą, autorių turi sutikti laiku. Tikriausiai būtent todėl pirmąsyk skaitydamas taip žavėjausi Bachu, Gaveliu ir Kortasaru. O paskui jau atėjo visai kitoks paskui.

Šiemet mirė mano Kindlius, greičiausiai būsiuų užmetęs ant ekrano kokį sunkesnį daiktą, o gal net prisėdau – nebereaguoja į mygelius, ekrane statmenų linijų raštas. Sutapo su važinėjimosi autobusais etapo pabaiga, susitvarkiau auto, gal jis tuomet pasijuto nebereikalingas?

Tad pasiskolinau iš bendradarbės Granauską (3 vienatves). Perskaitęs pasigūglinėjau – knyga šiek tiek apdovanota (J. Avyžiaus premija), antra vertus, kai beieškodamas užtaikiau ant geriausios 2013 metų suaugusiųjų knygos (Andriaus Tapino VILKO VALANDA), tai aiškiai suvokiau, kad kai kurie apdovanojimai tėra gabaus marketingo tęsinys.

Gavau Granauską laiku. Jau šiek tiek suaugau, kaimas prozoje nebenervina, net norėčiau pats įsigyti kelis arus. Jaunystėje buvau kažką vartęs, bet nebeprisimenu. O ši knyga persiskaitė per gerus tris vakarus.

Autentiška, per ironijos šydą. Tarybinė realybė, beviltiškas sisteminis idiotizmas, milicija ir degtinė. Šiek tiek apie rašymą, nakvojant bibliotekoje tarp knygų lentynų. Apybraižą – į spaudą, apysaką – į stalčių.

Pasigedau šviesos. Autorius savo personažus hermetiškai užveria pilkoje tarybinėje realybėje, meilė, vaikai, kūriniai gimsta už šio romano paraščių, tarsi tai toks santūrus paminklas epochai, be nereikalingų detalių.

Mėginau prisiminti, kuria kryptimi mintimis emigruodavau pats, nors man tik visai neilgai sąmoningai teko prisiliesti (gal dešimtmetį ar pusantro) – vakarų rašytojai, džiazas, modernus menas. Su degtinė ir durnynu prasilenkiau maždaug per tuos dvidešimt mano ir autoriaus amžių skiriančių metų.

Tad romanas man pasirodė lengvai vienpusis, nors ir grakštus, taupus, per ironijos šydą. Net pasiieškojau paties autoriaus nuomonės apie novelės ir romano skirtumus:

Jaunesnieji iškart čiumpa už romano, ką ten su novelių niekais prasidėti. O novelė - labai sunkus žanras. Jo nebėra, nes niekas nebemoka parašyti. Į kelis puslapius teksto turi sukišti tiek daug, kad išplėtojus ir romanas išeitų. Ten drebi, kad sakiny nebūtų nereikalingo žodžio, žodyje - nereikalingo skiemens! Kalba turi būti iščiustyta, išdailinta. Parašyti romaną lengviau nei dešimties novelių knygą. Įsivarei aprašinėti saulėlydį, žiūrėk, jau ir dešimt puslapių.

Dar žodį apie struktūrą. Tai nėra atskirų novelių knyga, mat beveik kiekvieną iš novelių supranti, kaip istorijos tęsinį, tad jos beveik nuosekliai persilieja iš vienos į kitą. Antra vertus, išimtos iš knygos konteksto, šios „novelės“ nuvystų, pritruktų stipresnio prasminio užtaiso, pabaigos užlankstytos gana paprastais literatūriniais triukais.

Aptikau internetuose, kad ir romanai persilieja, tad tai tiesiog toks žanras. Granauskas. Dabar jau noriu Šventųjų gyvenimų.

Trys vienatvės: novelių romanas / Romualdas Granauskas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. - 191 p. – ISBN 978-9986-39-676-5
 
< 2014-04-07 knygos 2014-04-18 >
2014-04-11 17:11 Rytis IDėkui. Supratau. Kaip visada - viskas seniai parašyta :)
Tikroji nuoroda "iš išorės":
http://www.rzu.lt/index.php?2008-05-29
2014-04-11 16:32 Raimundas ZabarauskasPaskutinįkart apie jį kažklą maniau 2008-aisiais:

rzu.lt?2008-05-29
2014-04-11 12:48 Rytis IŠiaip apie autorius :) O beje, ką manote apie ultrašiuolaikiškus rašytajus kaip Užkalnis, sakykim? Kaipo neseniai apie "tarybinius" irgi išstūmė...
2014-04-11 12:24 Raimundas ZabarauskasTaigi sakiau, kindlius sulūžo ir užsimaniau ką nors lietuviško (tapinas nesiskaito)...
2014-04-11 11:04 Rytis IKažkaip netyčiom visi link sovietmečio vėl patraukė.. Nostalgija, jaunystė, ar kas?
komentarų: 5neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 1
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Ar patiko?

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama