blogas – tekstų skaitymo būdas

 
KETURIASDEŠIMT PENKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
 
 
2014-11-09, pasivaikščiojome paplūdimiu
 
Pasivaikščiojome paplūdimiu, kažkaip buvome pajutę, kad artėja žiemos depresija, tad nusprendėme šiek tiek pasišildyti.

Palangoje švaru, brangu, beveik tuščia, jauku ir pasisekė oras. Jūra ošia. Laivai, smėlis, gulbės tvenkinyje, gintarai po lęšiais, vabzdžiai gintaruose. Didžiausias gintaras sveria kaip kūdikis, o vienas iš inkliuzų – apskritai driežiukas.

Per pusryčius visos kitos šeimos – beveik vien rusų, didžioji dalis su vaikais. Automobiliai visai geri. Veiduose kažkoks nerimas, kažkokia sunkiai apčiuopiama emocija.

Ne pyktis, ne atgaila. Kažkoks neramus susinervinimas. Nėra džiaugsmo, kad vaikams šilta (viešbutis kūrena kaip pasiutęs, įskaitant grindis vonioje), ir kad jie gali pasirinkti ką valgyti (ne pats prasčiausias švediškas stalas).

Kad oras nusisekė ir jiems pavyks pasivaikščioti. Kad mes čia su jais sveikinamės jų gimtaja, ir kad juos aptarnaujame, tik džiaugdamiesi, kad atvažiuoja neišsigandę vasariškų kainų.

Sau taip ir nusprendžiame: atvažiavo apsipirkti, viskas su tuo čia geriai. Esame važiavę ir mes. Ir tikriausiai tas kognityvinis disonansas, sukeltas gilaus kontrasto tarp to, ką jauti ir matai, ir to, ką matyti ir jausti tarsi privalėtum.
 
< 2014-11-08 keistenybės 2014-11-10 >
komentarų: 0neteisingų atsakymų: 0teisingų be komentaro: 2
kaip komentuoti?vardas:
Kontrolinis klausimas:url:
Kas čia toks? (vienas žodis)

atsakymas:
Įrašyti(pasitikiu Jūsų vidiniu cenzoriumi (ąčęėįšųūž, rupūžė ir t.t.))

rzu
dienos
saulė
modeliai
kūryba
ratilai
kas ir kaip
parama