|
TRYLIKTOJI METŲ SAVAITĖ
(grįžti prie sąrašo)
|
| |
| 2008-03-27, cilvēks – tai skamba išdidžiai |
| |
Mudviem su tikrine lietuvių kalba vis dažniau darosi akivaizdu, kad hiperpuristiniai ir kvazisisteminiai bendrinės lietuvių kalbos nukrypimai yra nebe kokių nors giluminių ir aiškių kalbos dėsningumų išvada, o tik atskirų asmenų asmeninės nuomonės autoritarinio įtvirtinimo rezultatas.
Tam tikra prasme lietuvių kalba dėsningai vystytųsi tik vieninteliu atveju: jei jos vartotojus mokantys, auklėjantys ir konsultuojantys kalbos specialistai galutinį rezultatą (bendrinę lietuvių kalbą) pasiimtų iš visuomenės lūpų. Kuomet jie ją mėgina į tas lūpas įdėti, kalba medėja, raukšlėjasi, plyšta ir sluoksniuojasi (kasdienė nėra bendrinė, tikrinė iš viso nežinia kas yra ir t.t.).
Lietuviškai kalbančių žmonių kalbos jausmas, užuot tobulėjęs ir tapęs ilgesnio kalbos išlikimo garantu, – tas kalbos jausmas nyksta ir deformuojasi, vis mažėja žmonių ir atvejų, kuomet „iš klausos“ intuityviai aišku, kaip pasakyti geriausia.
Kalba persikelia gyventi kitur: žmonių lūpose jai nebejauku, ji emigruoja į norminančius („norminamuosius“) dokumentus, kalbos kultūros vadovėlius ir žodynus. Nebetoli ta akimirka, kai kompiuteris (konsultacijų bankai, interneto žodynai, taisyklingumo tikrinimo programos) geriau mokės lietuvių kalbą, negu lietuvis ar šiaip žmogus.
Panašu, kad ši inversija yra dabartinės kalbos politikos už kalbos išlikimą sumokama kaina. Man ji primena mėginimus išsaugoti akmens amžiaus drugelį, negyvai užpylus jį spygliuočių sakais. Apsilankę muziejuje susimąstykite: nors kiti drugeliai, jų vaikų ir vaikaičių kartos neišliko, bet jie juk skraidė, ir skraidė daug ilgiau už tą, sustingusį gintare.
O kalbos švarumas tam tikra prasme yra mitas. Kai kurie kalbininkai man vis primindavo „bromą, atvertą ing večnostį“. Susimąsčiau apie tai.
Latviškai žmogus – cilvēks. Ar cilvēks latviams skamba pakankamai išdidžiai?
Ar lietuviams, katalikams nerėžia kalbos jausmo bažnyčia (iš bltr. božnica ar sen. lenkų bożnica)?
O senieji skoliniai – pinigas, knyga, grybas, rūbas, anūkas, turgus, muitas, muilas, šilkas, pipiras, durpės, gatvė, kunigas, koplyčia, altorius, kryžius, poteriai, Kūčios, Kalėdos, Velykos, košė, blynas – ar jie ardo lietuvių kalbos sistemą?
|
| |
| < 2008-03-26 |
tikrinė kalba |
2008-03-28 > |
 | | 2008-03-31 04:22 Raimundas Zabarauskas | Rimai, iš IT terminijos komisijos pasitraukiau kaip tik todėl, kad man pasirodė kvailoka ginčytis tik dėl paskirų žodžių, jaučiant kad visa kalbos politika ydinga.
Beje, mano siūlymas nusistatyti principus prieš pradedant darbą su konkrečiais žodžiais baigėsi fiasko – surašyti abstraktūs, deklaratyvūs principai (tokie, koks buvo komunizmo statytojo kodeksas).
Pajutęs, kad neįmanoma pakeisti politikos vienoje atskirai paimtoje lietuvių kalbos srityje, mečiau tą šou. Mėginsiu rasti kitų būdų... | | | 2008-03-30 22:37 RQ | Dovydai, rusai jau pasivadovavo tavo pozicija. Kas gavosi – ogi kirilica ir pagal rusų gramatikos taisykles užrašytas angliškas tekstas. Kažkas panašaus į tai, ką kadaise bandė ir Lietuvoje įvesti.
Yra VLKK pozicijų, kurioms aš nepritariu, tačiau manau, kad, jei jau turime tokią įstaigą, tai turėtume gerbti jos sprendimus. Bent jau kol patys galime bent kažkiek juos įtakoti ir dalyvauti jų priėmime (ko RZu sėkmingai atsisakė, o aš dar ne). Toks jau tas gyvenimas, kad niekas niekada negali visiems įtikti. Bet to ir nereikia. | | | 2008-03-30 13:50 Dovydas | Iš esmės su viskuo sutinku.
Hiperpurizmas ne ką mažesnė blogybė už priešingą hiperkraštutinumą. Kas sakinyje „Kad užseivinti failą, reikia paklikinti flopiko ikoną“ yra didesnė blogybė: žodžiai „seivinti, klikinti, flopikas, ikona“ ar gramatinė konstrukcija „kad+bendratis“?
Aš manau, kad pastaroji konstrukcija yra didesnė blogybė. Žodis „flopikas“ išnyks su pačiais flopikais. Žodžiai ateina ir išeina. O gramatinė sistema lieka ilgam. | | | 2008-03-28 11:49 Raimundas Zabarauskas | Jūs manęs nesupratote. Nesiūlau grąžinti školnikų ar aklai priimti mytingrumus. Tačiau noriu parodyti, kad školnikai iš esmės mažai skiriasi nuo bažnyčios ar cilvieko. Būt prigiję ir būt prigiję.
Aš apie kitką. Kalbos sergėtojai turėtų pagarbiau elgtis su kalbėtojais, neperspausti, padėti jų kalbos jausmui, mylėti kalbėtojus labiau už kalbą.
O dėl dažnučių pasiginčyčiau, įžvelgiu čia ne siaurumą, bet ironiją (humoras vienintelis juk gali išgelbėti pasaulį). | | | 2008-03-28 10:38 jurkis | Pagalvojau, ką galima būtų paimti iš "kompiuterinės" visuomenės lūpų: "Serverai - tai tokie kantuperai, kurie yra labai galingi. Juos megsta visokie sisteminiai inzinierai ir programerai. O dar jiems dažnai būna reikalingi draiverai, kad būtų pajungti skanerai, ploterai ir kiti devaisai. Ir dar būna printerai, kuriems statomi tonerai. Ir už visa tai juos gerbia juzerai."
Niekas ir nesiūlo išguiti senų skolinių. Tačiau, mano nuomone, tikrai nereikia skolintis žodžių, kuriuos galime pakeisti turimais lietuviškais arba panaudoję žodžių darybos taisykles sukurti naujus. Ką ir padarė Jablonskis - jei taip nebūtų pasielgęs, dar ir dabar školnikai vaikščiotų į školas.
Mano galva, prie užsienietiško žodžio tik pridedant lietuvišką galūnę - ne joks čia proto šviesumas, greičiau - negebėjimas mąstyti. Versti "частушки" "dažnutėmis" - irgi porto siaurumas.
Šiaip man jau atrodo, kad visuomenė nebesugeba vystyti kalbos. Pasakymas "mytingas įvyks 2 mytingrume" - nėra kalbos vystymas. Čia jau degradacija. | | | komentarų: 5 | neteisingų atsakymų: 2 | teisingų be komentaro: 5 |
|
 
|